- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.
„Profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą tiek dėl projekto nuostatų, kurios blogina valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tiek dėl projekto rengėjų nekorektiško elgesio – visuomenei pateikiamos informacijos, bandančios sumenkinti valstybės tarnautojų gebėjimus“, – sakoma trečiadienį profesinių sąjungų išplatintame pareiškime.
Jį pasirašė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Regionų profsąjungos federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Profesinės sąjungos kritikuoja, kad projekte nėra garantijų profesinių sąjungų veiklai, taip pat nepritaria, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus.
„Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad projektu siūlomi pakeitimai būtini siekiant modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet“, – sakoma pareiškime.
Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet.
Taip pat teigiama, kad projekte visiškai nėra sprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas.
„Valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės naikina iš esmės vieninteles įstatyme likusias socialines garantijas, nepriklausančius nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamus būtent už tarnybą valstybei (naikinamas priedas už stažą, ilgesnės trukmės atostogos)“, – tvirtino profsąjungos.
Profesinės sąjungos nepritaria siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Anot jų, projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog „yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje“.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą pertvarką trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad ši reforma leis sukurti stiprų vadovų korpusą bei lankstesnį darbo užmokesčio mechanizmą tarnautojams, kad būtų mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.
Pertvarkos projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pasak vidaus reikalų viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas. Vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.
Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.
Vyriausybei pritarus pertvarkai, ji būtų teikiama tvirtinti Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietija teigia, kad Vengrijos pirmininkavimas ES daro daug žalos9
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. ...
-
Siekiant kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu, ministerija ruošiasi imtis nacionalinių priemonių4
Lietuvoje fiksuojant naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) židinius, Žemės ūkio ministerija ruošiasi šaukti specialistų pasitarimą. ...
-
Darbdavio magija: kas darbuotoją skatina įsitraukti ir augti?1
Motyvuotų darbuotojų trūkumas – jau daugelį metų vyraujanti tendencija. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad prastėjanti demografinė situacija Lietuvoje šią problemą tik gilina. Vis dėlto kai kurios įmonės šioje aplinkoje sugeba ...
-
K. Navickas nežino, ar užbaigs kadenciją Vyriausybėje: mane jau daug kartų laidojo5
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nėra užtikrintas, ar po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo prezidentui Gitanui Nausėdai, tęs savo darbą ministrų kabinete. Politikas teigė, kad buvo „tiek kartų laidotas“, jog tokios minties nea...
-
Darbuotojų įgūdžiams lavinti ministerija skirs per 8 mln. eurų ES lėšų1
Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. ...
-
„Amber Grid“: dujų vartojimas Lietuvoje šiemet augo 46 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6,3 TWh), penktadienį skelbia „Amber Grid“. ...
-
Nelaimingų atsitikimų darbe šiemet kiek mažiau – 58
Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. ...
-
Žiniasklaida: dėl mokesčių lengvatų pernai valstybės ir savivaldos netekimai viršijo 3,6 mlrd. eurų
Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžetas dėl jų taikymo prarado 3,61 mlrd. eurų, daugiau nei bet kada anksčiau, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžeta...
-
Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke2
Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LI...
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...