Pasak instituto, po KT sprendimo dėl partnerystės, kuriuo tokius santykius iš esmės leista įteisinti teismo keliu, susidariusi situacija „kelia grėsmę Lietuvių tautos suverenitetui ir pačios Konstitucijos viršenybei“.

Instituto vertinimu, KT neturi įgaliojimų įtvirtinti „žmogaus prigimtį ignoruojančią“ lyčiai neutralios šeimos sampratą, nes 1992 metais referendumu pritardama Konstitucijai visuomenė vadovavosi „akivaizdžia tiesa“, kad šeimos pagrindą sudaro prigimimu įgyjamos lytys.

„Ši savybė prigimtinę šeimą išskiria iš visų kitų žmonių bendro gyvenimo formų. Konstitucinis Teismas savo nutarimais Lietuvą įtraukė į prigimtinės tvarkos nepaisymo eksperimentą“, – teigia institutas.

Jo tvirtinimu, KT pagrindinio šalies įstatymo normoms suteikė naują prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, o taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa „siauros grupės įkaite“.

Be to, kreipimesi KT teisėjai kaltinami iš Seimo perėmę įstatymų leidėjų funkcijas.

„Kai įstatymų leidžiamoji valdžia sumažinama iki kelių piliečių tiesiogiai nerinktų Konstitucinio Teismo teisėjų, demokratija nustoja būti tikra demokratija ir tampa „valdoma demokratija“, kontroliuojama teisininkų oligarchijos“, – rašo Laisvos visuomenės institutas.

Jis prezidentą ir parlamento vadovą ragina reformuojant KT „užtikrinti tautos suverenitetą ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams Konstitucijos aiškinimo galia keičiant Konstitucijos normų prasmę“.

Kreipimąsi pasirašė 33 akademikai, žinomi visuomenės veikėjai, tarp jų – kardinolas Sigitas Tamkevičius, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, disidentas Petras Plumpa, istorikas Egidijus Aleksandravičius, Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė.

Kaip rašė BNS, balandžio 17-ąją Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.

Todėl teismas pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos. Tai reiškia, kad asmenys partnerystę gali įteisinti kreipdamiesi į teismą, kol įstatymų leidėjas nenustatęs tokio santykių įregistravimo tvarkos.

Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Laisvos visuomenės institutas yra 2013 metais įsteigta nevyriausybinė organizacija, savo tikslu kelianti laisvos Lietuvos visuomenės kūrimą puoselėjant bendrąjį gėrį sudarančias vertybes. Viena jų institutas laiko santuoką arba giminystės ryšiais grindžiamą natūralią šeimą.