Primenama praeitis

Praėjusį penktadienį JAV vertybinių popierių rinkos indeksai nusidažė raudona spalva –

didžiulį nuosmukį rinkos stebėtojai ir dalyviai suskubo lyginti su poros dešimtmečių senumo įvykiais.

Milžiniškas smūgis

„Tai tarsi 1987-ųjų griūties vaiduoklis“, – taip spalio 19 d. įvykius JAV vertybinių popierių rinkoje pavadino žiniasklaida.

Svarbiausias JAV indeksas „Dow Jones Industrial Average“ praėjusį penktadienį neteko 367 punktų. Tokio didelio nuosmukio rinka neregėjo nuo 1987-ųjų spalio 19 d., kuri vėliau buvo pavadinta Juoduoju pirmadieniu. Tą dieną „Dow Jones“ indeksas neteko 508 punktų. Tikslumo dėlei reikia pastebėti, kad lyginami tik kiekvienų metų spalio 19 d. prekybos rezultatai.

Vis dėlto prieš savaitę įvykusio nuosmukio rinkų ekspertai nei didele, nei maža krize nesiūlo vadinti dėl visiškai pasikeitusios pasaulio ekonomikos situacijos ir paties indekso vertės. Šiandien „Dow Jones Industrial“ vertė yra kur kas aukštesnė, nei buvo 1987-aisiais, todėl nuosmukį siūloma vertinti ne punktais, o procentine išraiška. Praėjusio penktadienio kritimas tesiekė 2,7 proc., o 1987 m. spalio 19-ąją šis indeksas neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Šiandien „Dow Jones“ tiek nuvertėtų tik tuo atveju, jeigu indeksas smuktų daugiau kaip 3 tūkst. punktų.

Trumpalaikis šokas

Finansų maklerio įmonės „Jūsų tarpininkas“ finansų makleris Marius Dubnikovas aiškino, kad prieš savaitę užfiksuotą JAV vertybinių popierių rinkos nuosmukį lėmė jau ketvirto banko paskelbti finansiniai trečiojo ketvirčio rezultatai, kurie dėl situacijos Valstijų nekilnojamojo turto rinkoje buvo prastesni, nei anksčiau prognozuota. Pirmadienį, įkandin JAV, žemyn ėmė ristis Azijos, Europos, kartu ir Lietuvos bei Rusijos biržų indeksai.

„Iš tam tikro laikotarpio visada galima surasti įspūdingų kilimų ar nuosmukių. Palyginimas su 1987-aisias tebuvo priemonė pateikti informaciją. Pastaruoju metu labai populiaru lyginti šiandienos situaciją su praeityje buvusiomis krizėmis, tačiau nuo to laiko pasaulio ekonomika labai pasikeitė. Jai vis didesnę įtaką daro Kinija, Vietnamas, Indija. Ateityje šios šalys „veš“ viso pasaulio ekonomiką, o JAV įtaka mažės“, – dėstė pašnekovas.

Pirkėjai neskuba

Šį antradienį pasaulio biržos jau stiebėsi aukštyn, tačiau vakar vėl svyravo. Prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyko aktyviai ir akcijų kainos augo. Optimizmo investuotojams Lietuvoje įkvėpė energetikos sektorius, kur aistras kursto atominės elektrinės projekte dalyvaujančių įmonių akcijų įvertinimo laukimas. Prastą makroekonominį klimatą skaidrina geri „Lifosos“, „Teo LT“, „Limarko“ laivininkystės kompanijos paskelbti rezultatai.

„Atrodo, kad iš Lietuvos išeina vienas ar keli stambūs investuotojai, nes įmonių akcijos per Estijos tarpininką parduodamos stambiais paketais. Dėl to kai kuriose pozicijose jaučiama didesnė akcijų pasiūla, o pirkėjai jų neskuba pirkti, laukdami kol kaina mažės. Tačiau situacija Vilniaus biržoje nėra dramatiška“, – aiškino M.Dubnikovas.

Tragedijos neįvyko

Pašnekovo teigimu, panašių į praėjusios savaitės korekciją įvykių sulauksime dar iki metų pabaigos ir pirmąjį kitų metų ketvirtį. Tačiau JAV ištikusios nekilnojamojo turto rinkos ir antrinės paskolų rinkos krizės atgarsiai stipriausiai jaučiami šiuo metu, kai skelbiami trečiojo ketvirčio rezultatai.

„Rizikingų paskolų rinkoje nukentėję bankai patyrė nuostolių, tačiau kiti sektoriai juos atsvėrė ir bendras trečiojo ketvirčio rezultatas nebuvo neigiamas, tik mažėjo planuotas pelnas. Tragedijos neįvyko. Situaciją stabilizuoja ir tai, kad rinkoje susikaupė daug laisvų lėšų, kurias reikia kur nors investuoti. Be to, įmonės nesusijusios su nekilnojamojo turto veikla, skelbia gerus veiklos rezultatus“, – aiškino M.Dubnikovas.

Šiuo metu investuotojai laukia spalio 30-ąją įvyksiančio JAV centrinio banko susirinkimo rezultatų. Tikimasi, kad palūkanos Amerikoje dar kartą bus sumažintos puse, o gal net ir visu procentu. „Tai teigiamai veiktų rinkas, nes palūkanų mažėjimas skatina vartojimą, bendrovių įsigijimus ir susijungimus, šie procesai tampa pigesni“, – sakė jis.