- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad praėjusią savaitę Seime priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai traktuotini kaip simbolinės pastangos ir rodoma gera valia keisti užimtumo situaciją, tačiau nėra intencijų spręsti esminių problemų. Pasak jos, tai yra administracinis pakeitimas, kuris kažkiek gali padėti Užimtumo tarnybai labiau kategorizuoti savo darbus, bet Užimtumo sistemos pertvarka turėtų būti nukreipta į paslaugų tvarkymą.
„Prezidentas Vyriausybės formavimo procese tikrai kėlė Užimtumo pertvarkos klausimą. Tikslas ne tik ilgalaikis nedarbas ir struktūriniai nedarbo klausimai. Jeigu žiūrėtume objektyviai, tai jau yra eilinis kartas, kai yra bandoma vienaip ar kitaip spręsti šituos klausimus. Ar tai duos rezultatą, tikrai priklausys nuo labai daugelio veiksnių“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais aiškino, kad sėkmingoms užimtumo arba darbo rinkos paslaugoms reikia trijų dalykų, iš kurių pirmas būtų kokybiškos Užimtumo tarnybos paslaugos darbo ieškantiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmogaus statuso.
„Antras dalykas, stiprus darbas su darbdaviais ir trečias, labai glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe, nes jos būtent ir atsakingos už socialinius, sveikatos ir švietimo paslaugų teikimą, kaip ir nevyriausybinės organizacijos“, – sakė I. Segalovičienė.
Turime suprasti vieną dalyką, kad padėti žmonėms gali tik paslaugos, paslaugos, ir dar kartą paslaugos.
Ji pabrėžė, kad pozityvu yra tai, kad žadama, jog Užimtumo tarnyba pradės teikti kitokios kokybės paslaugas. Anot jos, tai yra sveikintina, nes Užimtumo tarnyba turėtų savo paslaugų kokybės rodiklius pasukti 180 laipsnių.
„Turime suprasti vieną dalyką, kad padėti žmonėms gali tik paslaugos, paslaugos, ir dar kartą paslaugos, nes šie pakeitimai nesprendžia esminių nedarbo priežasčių“, – tvirtino prezidento patarėja.
Ketvirtadienį Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose siūloma Užimtumo tarnybos klientus skirstyti į pasirengusius ir besirengiančius darbui. Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, trukdančios susirasti darbą, ir ieškoma, kaip jas pašalinti.
Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.
Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.
Darbo pasiūlymai bus teikiami, atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.
Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją jie į Lietuvą nepatenka
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriaus...
-
Lapkritį Vilniaus NT rinkoje pirkėjai įsigijo 189 butus1
2023 metų lapkričio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 189 naujos statybos butus, o jų vertė siekia 32,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 347 eurai. ...
-
Ūkininkai ir ministerijos sutarė, kad žemės įsigijimas turi būti griežtinamas2
Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama. ...
-
Pasirašyta sutartis su EK dėl 1,55 mlrd. eurų RRF paskolų ir 200 mln. eurų dotacijų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo – jis lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje Bri...
-
Šių dienų realybė: turi septyniolika vaikų, bet nė vienam nemoka alimentų7
Lietuviai skuba tuoktis, išsiskirti, bet finansinių pažadų nesilaiko. „Sodra“ skaičiuoja, kad kas mėnesį „Sodros“ išlaikymo išmoką gauna apie 19 tūkst. vaikų, o tėvai jiems yra įsiskolinę net 174 mln. eu...
-
A. Zuokas: Vilniaus valdžia manipuliuoja, iš ginčo su „Veolia“ realiai gaus 16 mln. eurų10
Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. ...
-
Lietuvos bankas: pernai nutraukta daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų2
Bankai ir kiti paskolų davėjai dėl klientų nevykdomų įsipareigojimų pernai nutraukė daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų sutarčių – tai sudarė apie 8 proc. naujų sutarčių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Komitetas: privalomo turto vertintojų licencijavimui reikėtų kurti profesinę įstaigą1
Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. ...
-
R. Pocius: elektra nuo sausio brangs ne visiems sutartis keičiantiems vartotojams1
Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybo...
-
Pasibaigusio galiojimo produktais siūloma prekiauti dar 45 dienas13
Pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais siūloma prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas ir tik tada, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė. ...