„Mes tikrai nenuleidžiame rankų ir greičiausiai kreipsimės ir vėliau dėl galimo subsidijinio finansavimo, o ne paskolų. Paskolos irgi gerai, bet, žinant dabartinę mūsų biudžeto situaciją, pasiūlymas imti paskolą šiuo momentu nėra pats tinkamiausias“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Paklaustas, ar Lietuva dabar neketina papildomai skolintis antidroninei gynybai stiprinti, prezidento patarėjas patvirtino, kad tokių planų šiuo metu nėra.
„Tikrai tokių planų (skolintis – ELTA) kol kas neturime, bet mūsų nacionaliniai asignavimai bus ir reikės juos tinkamai paskirstyti taip, kad oro gynybai būtų skiriamas didelis dėmesys“, – teigė jis.
D. Matulionio teigimu, bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimasis į EK buvo skirtas ne tik papildomam finansavimui užsitikrinti, bet ir atkreipti ES dėmesį į antidroninės gynybos stiprinimo būtinybę.
„Mūsų kreipimasis buvo skirtas tam, kad dar kartą paryškintume problemos mastą ir siektume bendro Europos Sąjungos sutarimo“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, galimybių gauti papildomą ES finansavimą galėtų atsirasti vykstant diskusijoms dėl naujos Bendrijos daugiametės finansinės programos.
Kaip skelbė ELTA, atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, EK nurodė, kad papildomų didelių finansavimo šaltinių ES biudžete nėra. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.
SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.
Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.
(be temos)