- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nenustebtų, jei Seimas atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams.
Pasak I. Šimonytės, parlamentas neturi kito pasirinkimo, kaip svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ir įvertinus jo svarstymo metu kilusias diskusijas panašu, kad bus linkęs laikytis savo sprendimo.
„Prisimenant, kiek čia tų batalijų dėl Baltarusijos piliečių buvo, Vyriausybės projektas labai smarkiai pakito, atsirado įvairių apribojimų, kurių Vyriausybė nesiūlė, kilo diskusijų, ar juos reikia taikyti tik Rusijos piliečiams, ar ir baltarusiams, ir po labai ilgų debatų Seimas apsisprendė, nenustebčiau, jei nuspręs laikytis tokio sprendimo, kuris buvo priimtas pradiniame variante“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Laikyti įstatymo nepriimtu Seimas neturi galimybės, nes to įstatymo reikia, tai reiškia, kak jis grįš į svarstymą šiandien po pietų, manau, kad Seimas dėl to sutars bendru sutarimu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome.
Seimas antradienį pradeda svarstyti prezidento G. Nausėdos praėjusią savaitę vetuotą vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, kuriuo šalies vadovas siūlo vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.
Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...