„Aš manau, kad bus tokia (mokesčių reforma – BNS), kokia yra Vyriausybės pasiūlyta. (...) Palaukime,kol bus (Seimo – BNS) plenariniuose posėdžiuose prabalsuota, tada ir matysime, kokia ten ta reforma“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, pasiektas kompromisas dėl Vyriausybės siūlymo 2 procentiniais punktais mažinti „Sodros“ įmokos tarifą – dabar jį ketinama sumažinti 1 procentiniu punktu, o dar 1 punktu būtų mažinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Kitų galimų kompromisų premjeras neminėjo.

„Turėtų (valdantieji - BNS) pritarti, o kaip bus – matysime“, – tvirtino S. Skvernelis.

Jis sakė neketinantis trauktis iš premjero posto, jei Seimas Vyriausybės pasiūlymams nepritartų: „Tokios kalbos nebuvo“. Premjeras taip pat dar kartą pabrėžė, kad pakeitimus reikėtų priimti pavasario sesijoje – ji trunka iki liepos pradžios.

„Variantai įvairūs gali būti, bet jeigu mes norime, kad nuo sausio 1 dienos jie (pasikeitimai – BNS) įsigaliotų ir kad beveik milijonas mūsų dirbančiųjų pajustų beveik milijardo eurų pokytį savo kišenėje, reikia priimti dabar šitoje sesijoje. Nes jei bus priimta rudens sesijoje, tai jie galės įsigalioti, kalbant ypatingai apie mokestinius pakeitimus, nuo 2020 metų“, – aiškino S. Skvernelis.

„Tai reiškia, kad vieneri metai būtų prarasti“, – pridūrė premjeras.

Valdančiųjų kompromisai

Seimo valdančiųjų lyderiai koreguoja siūlomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifus bei neapmokestinamųjų pajamų dydžio keitimo planus.

Kompromisinius mokesčių reformos pasiūlymus antradienį įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas bei premjeras Saulius Skvernelis.

„Seimo komitetuose mokesčių reformos svarstymas nebuvo vieningas, vyko diskusijos ir viešumoje regėjome nuomonių įvairovę. Tačiau iš esmės visi sutinkame su Vyriausybės pozicija dėl esminių mokesčių reformos principų – su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai turi būti mažiausi Baltijos šalyse, mokesčių sistema turi tapti aiškesnė ir socialiai teisingesnė, todėl Seimui nėra priežasties stabdyti Vyriausybės siūlomas priemones“, – pranešime spaudai sakė R. Karbauskis.

Pasak S. Skvernelio, Vyriausybė pasiektam kompromisui pritaria.

„Esminių nesutarimų valdančiojoje daugumoje nebuvimą rodo šiandien pradedami registruoti mokesčių reformos esmės nekeičiantys kompromisiniai pasiūlymai, kuriems Vyriausybė pritaria. Svarbiausia, jog šie pasiūlymai padės pasiekti vieną iš pagrindinių mūsų tikslų, o būtent – pagerinti sąlygas ir gerbūvį daugiau kaip milijonui Lietuvos dirbančiųjų“, – pranešime tvirtino premjeras.

Siūloma mažinti darbo apmokestinimą ir nustatyti 20 proc. GPM tarifą, o socialinio draudimo įmokos tarifą didinti iki 19,5 proc. vietoje 18,5 proc. Dėl to kaupsis didesnis rezervas „Sodroje“, kuris bus panaudotas ateities pensijoms.

Be to, kiek sparčiau siūloma didinti NPD – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų (Vyriausybė siūlė kitąmet taikyti 280 eurų, kuris 2021 metais pasiektų 470 eurų). Tuo metu NPD taikymo ribos augimas būtų kiek lėtesnis – 2,5 VDU riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus.

Siūloma ir toliau numatyti socialinio draudimo įmokų lubas (netaikomas tik sveikatos draudimo įmokoms) bei kiek didesnį GPM progresinį tarifą jas viršijančioms pajamos – 27 proc., vietoje Vyriausybės teiktų 25 procentų.

Parlamentiniai Biudžeto ir finansų (BFK) bei Socialinkų reikalų ir darbo komitetai jau yra nepritarę Vyriausybės siūlomoms „Sodros“ įmokų luboms. BFK pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas antradienį Seime įregistravo savo siūlymą atsisakyti „Sodros“ įmokų lubų įvedimo ir didesnio GPM tarifo jas viršijančioms pajamoms.

S. Jakeliūnas taip pat siūlo darbo pajamoms nustatyti 20 proc. GPM tarifą, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau yra pritaręs kompromisui dėl 19,5 proc. „Sodros“ įmokos. Praėjusią savaitę BFK nepritarė 20 proc. GPM tarifui, prie šio klausimo ketinama grįžti trečiadienį vyksiančiame komiteto posėdyje.

S. Jakeliūnas pirmadienį taip pat teigė, kad su Vyriausybe nesutariama ir dėl NPD pakeitimų, nes dėl to trečiaisiais reformos metais valstybės biudžeto netekimai gali viršyti 700 mln. eurų.

„Tai yra mano manymu tikrai nepakeliama suma. Vyriausybė galvoja, kad ji galės padengti tuos mažinimus per šešėlio geresnį administravimą, per vartojimo mokesčių papildomą surinkimą, aš tuo smarkiai abejoju ir siūlau, kad 2019 metams būtų nustatytas nuosaikesnis neapmokestinamųjų pajamų dydžio plėtimas“, - portalo 15min.lt diskusijoje tvirtino BFK pirmininkas.

S. Jakeliūnas, jo frakcijos kolegos Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas ir Vida Ačienė, taip pat Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis jau anksčiau Seime registravo siūlymą kitiems metams nustatyti 300 eurų NPD ir jo taikymą išplėsti iki 1,5 VDU, o 2020 ir 2021 metams jo dydžių šiuo metu iš viso nenustatyti.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.