Tai, kad Lietuvos atlikėjai rinks ne tik pilnas arenas, bet ir stadionus, kažkada buvo galima tik pasvajoti.

„Čia yra kažkoks sovietinis palikimas, kad kultūra yra kažkokia, nežinau, vargšė sesutė, kur tik pasilinksminti. Atkreipkite dėmesį, kur dažnai būdavo, o tai ką, čia sunku padainuoti ant tos scenos? Koncertas – tai čia pramoga“, – kalbėjo M.A.M.A asociacijos pirmininkas, prodiuseris Martynas Tyla.

Komerciniai renginiai dabar – pakilime. Nors oficialios statistikos nėra, vienas bilietų platintojas skaičiuoja, kad per metus parduoda apie 2 mln. bilietų į įvairius koncertus. Net 70 proc. pajamų arenos gauna ne iš sporto rungtynių, o būtent iš koncertų ir kitų kultūrinių renginių.

„Bandome suskaičiuoti, kiek per metus pramogų verslas generuoja pinigų, kad atėję į Vyriausybę pasakytume – pasižiūrėkite, čia jums nėra kažkokia paslaugėlė „padainuok“. Čia yra rimtas verslas“, – nurodė M. Tyla.

Tad pramogų verslas pyksta – tik pradedi įsivažiuoti, o valdžia jau kiša pagalius į ratus.

„Šita mokesčių didinimo reforma pjauna šaką, ant kurios sėdi visos Lietuvos sėkmė“, – teigė Seimo narė (LRLS) Viktorija Čmilytė-Nielsen.

J. Elinsko / ELTOS nuotr. 

„Tie, kurie užsiima individualia veikla, gauna aukštas pajamas, tikrai turės didelę motyvaciją pakeisti savo lokaciją“, – tvirtino Seimo narė (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

M. Tyla sako, kad vien kalbos apie mokesčių didinimą kelia problemų. Didžiuliai koncertai organizuojami ne iš vakaro, o kai kurių reklamos įmonių išeiti nestabdo net pasirašytos ketinimų sutartys.

„Planuojami reklaminiai laikai, mintys, idėjos, įgyvendinimai. Gaila, bet sulaukiau tokių dviejų laiškų, kur labai aiškiai buvo parašyta, kad dėl susiklosčiusios neaiškios, nestabilios situacijos Lietuvoje, savo veiklas būtent jie pristabdo“, – kalbėjo M. Tyla.

O valdantieji stabdyti nė neketina.

„Toliau važiuojama ir šiuo atveju tikrai buldozeriu, nes balsai pas valdančiuosius yra, yra didelė valdančioji dauguma“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Mokesčių reforma dabar svarstoma Seimo komitetuose.

„Matome, ką daro opozicija – kai kurie Seimo nariai prašo pertraukų, ekspertų išvadų“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Laiko nedaug, tad pluša be atokvėpio. Vien šią savaitę suplanuoti trys neeiliniai posėdžiai, kai įprastai būna tik vienas.

„Spaudžia, nes mokestinius įstatymus turėtume susitvarkyti iki birželio pabaigos, kad neįsigaliotų kokią vasario ar balandžio pirmą dieną, jeigu nespėtume“, – tvirtino A. Sysas.

S. Stanislovaičio / ELTOS nuotr. 

„Man tai primena Kubiliaus naktinę mokesčių reformą, kuri, žinome, kaip baigėsi. Ši reforma bus panaši, nes dabar, žiūrėkite, atnešė į Seimą – greitai, greitai, vieną mėnesį, skubos tvarka, per galvą versimės“, – šnekėjo Seimo narys (LVŽS) Valius Ąžuolas.

Nors iš kabineto į kabinetą diskutuoti vaikšto finansų ministras, viskas dabar jau tik Seimo rankose.

„Tas įstatymas turi būti kokybiškas. Tai, kad diskusija vyksta daugeliu etapų, ir garantuoja, kad mes nepridarysime klaidų, nepriimsime įstatymo, kuris po to atsisuktų kita puse – kuris vietoje naudos atneštų žalos“, – nurodė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Kasdien atsiranda vis naujų variantų, todėl iki šiol neaišku, kuo pavirs R. Šadžiaus siūloma reforma.

„Jeigu mes norime kažką mažinti – mes apmokestiname. Jei norime, kad žmonės mažiau rūkytų – apmokestiname cigaretes. Jei norime, kad mažiau gertų – apmokestiname alkoholį. Tai sprendimai, kurie apmokestina žmonių pajamas, natūraliai mažins žmonių pajamas“, – pabrėžė „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas.

„Nesugeba mąstyti teisingai, mąstyti į priekį kelis žingsnius, o vadovaujasi galimai trumpalaikėmis emocijomis“, – teigė M. Tyla.

Tikėtina, kad labiausiai keisis nekilnojamojo turto mokestis.

„Ta siūlymų kakofonija tiesiog parodo, kad sutarimo nėra. Valdančiojoje koalicijoje jo taip pat nėra, todėl tikėtina, kad tos diskusijos Parlamente gali įstatymą pakeisti visiškai neatpažįstamai“, – sakė G. Skaistė.

Verslas šimtą kartų kartojo, kad padidinus mokesčius dalis pasitrauks iš Lietuvos.

„Atsiprašau, jie nesakė, kur išsikels? Kur jie randa tokį palankų mokestinį režimą, reguliavimą kaip Lietuvoje?“ – anksčiau nurodė premjeras Gintautas Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašu, kad užtarėjų rado tarp „aušriečių“. Vienas jų siūlo vietoje mokesčių verslui iki 22 procentų didinti PVM.

„Tai nėra frakcijos siūlymas, mandatas yra laisvas. Verslas nėra melžiama karvė, verslas negali būti vienintelis apkrautas mokesčiais“, – aiškino Seimo narys (NA) Karolis Neimantas.

„Yra pasiūlymų pateiktiems mokesčių įstatymų projektams nemažai, bet kol kas kažkokių kritinių ar odiozinių, ar kažkokių labai nepamatuotų aš nematau, išskyrus gal vieną kitą – dėl PVM didinimo, ko tikrai nėra nei koalicinėje sutartyje, nei Vyriausybės programoje“, – kalbėjo premjeras.

Remigijus Žemaitaitis šiuo metu atostogauja, bet pranešė, kad frakcija tokio pasiūlymo nepalaikys. Panašu, kad „aušriečių“ rinkėjai ir taip įpykę, kad šie balsavo už nekilnojamojo turto mokestį ir kad apskritai mokesčių reformą palaiko.

„Dabar atsiranda kita pusė žmonių nepatenkintų. Aš esu auklėtas tokiu požiūriu: kartais ne kad nori, o kad reikia“, – sakė K. Neimantas.

K. Neimantas, į teiginį, kad ta kita pusė yra jų rinkėjai, kurie nepatenkinti, atsakė: „Darome ne kad nori, o kad reikia.“

Tikimasi, kad mokesčių reforma į posėdžių salę grįš birželio pradžioje.