Pasak Vyriausybės vadovo, Europos Komisija prieš Lietuvą yra inicijavusi bene mažiausiai tokių procedūrų ES.
„Tai nėra vienintelė pažeidimo procedūra, kurią mes kaip šalis turime (galime turėti – BNS). Europos kontekste išsiskiriame kaip mažiausiai turbūt arba bene mažiausiai pažeidimų iš Europos Komisijos, prieš kurią (Lietuvą – BNS) buvo pradėtos procedūros, turinti šalis“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė M. Sinkevičius.
„Aš galvoju, kad viskas čia susidėlios į tai, kad turėsim turėti ilgalaikį planą. Net ir kalbant su Valstybės kontrolės vadove aš pasakiau, kad iš tikrųjų mes galvojam nuosekliai apie planą ir kalbėjom, kokios trukmės tas turėtų būti planas. Pamąstymas beveik sutampa, kad tai yra ilgalaikis planas, iki 2034-tų 2035-tų metų, kaip mes stabilizuosim šalies finansinę situaciją“, – aiškino premjeras.
Pasak jo, šalys, kurios pažeidžia Mastrichto kriterijais apibrėžtą fiskalinio deficito ribą, paprastai pirmiausia gauna užklausų, bet vėliau „galima sulaukti ir tam tikros pažeidimo procedūros.“
Kaip rašė BNS, LB Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas praėjusį penktadienį pareiškė, jog yra nemaža rizika, kad jau kitais metais dėl smarkiai didėjančio deficito Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra.
Valstybės kontrolė paskelbė, kad 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir ES fiskalinės drausmės taisykles.
Jos vertinimu, valdžios deficitas gali augti gerokai sparčiau nei numato Vyriausybė, ir 2029 metais priartėti prie 6 proc. BVP, o valstybės skola – prie 60 proc. BVP ribos.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte dabar numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, 2028 metų – beveik 5 proc., o 2029-aisiais – apie 4 proc. Mastrichto kriterijai numato 3 proc. deficito ir 60 proc. skolos ribas.
LB atstovas: suplanuoti rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą
2027 metų valstybės biudžeto projekte suplanuoti rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą, skelbia Lietuvos bankas (LB), pirmadienį paviešinęs išvadą dėl 2027 metų valdžios sektoriaus deficito poveikio finansų sistemai ir kainų stabilumui.
„Mūsų vertinimas dėl poveikio finansiniam stabilumui – manome, kad suplanuoti finansiniai rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą“, – pirmadienį Seimo Audito komitete teigė LB Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Nuolatinis biudžeto deficitas didins valstybės skolą, kuri ilgainiui, tikėtina, jau po 2029 metų, gali viršyti 60 proc. BVP ribą. Artėjant prie šios ribos sumažės fiskalinė erdvė reaguoti į ateities iššūkius ir galimybės užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų finansavimą, nes vis didesnę visų išlaidų dalį teks skirti palūkanoms mokėti“, – rašoma viešai paskelbtoje LB išvadoje.
V. Tuziko teigimu, dabar numatomas 3,8 proc. BVP 2027 metų valdžios deficitas gali išaugti dar apie 0,7 procentinio punkto, jei vienu metu reikėtų papildomų dabar biudžeto projekte nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūrai, Ukrainai, viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems projektams.
„Konkrečiai kalba eina apie lėšas geležinkelių infrastruktūrai palaikyti, taip pat ukrainiečiams remti ir dar yra pakibęs klausimas dėl viešosios ir privačios partnerystės būdu šiuo metu vykdomų projektų, kurie gali būti įskaityti į valdžios sektoriaus statistiką. Jeigu visa tai įvyktų vienu metu, tai mūsų vertinimai rodo, kad biudžeto deficitas 2027 metais gali padidėti maždaug 0,7 procentinio punkto BVP. Ir atitinkamai, jeigu tam reikėtų daugiau skolintis, tai vėl didėtų išlaidos palūkanoms“, – kalbėjo V. Tuzikas.
„Rodiklius pablogintų ir padidėjusi rizikos premija dėl Mastrichto kriterijų ir fiskalinių taisyklių neatitinkančių skolos rodiklių. Investuotojams pareikalavus didesnio rizikos priedo vien anksčiau prisiimtos skolos refinansavimas, pavyzdžiui, palūkanų normoms pakilus 0,5 proc. punkto kasmet papildomai padidintų bendras skolos tvarkymo sąnaudas apie 0,1 proc. BVP (apie 150 mln. eurų)“, – rašoma LB dokumente.
Anot V. Tuziko, suplanuotas valdžios deficitas 2027-2029 metais gali būti didesnis nei 3 proc., jeigu išsipildytų neigiamos pajamų prognozės: „Manome, kad yra aukšta rizika nesurinkti visų planuojamų pajamų iš geresnio mokesčių administravimo.“
LB ekonomistas taip pat perspėjo, kad vadinamajame Šeimos pakete numatyta parama šeimoms būstui įsigyti gali didinti jo kainas.
„Mūsų vertinimu, ši parama be priemonių, kurios didintų būsto pasiūlą, gali vesti prie to, kad pablogės būsto perkamumas, jei būsto kainos padidės, ypač regionuose. Mes manome, kad tokios paramos būstui įsigyti didinimas be priemonių, kurios didintų būsto pasiūlą, gali vesti prie didesnio ar spartesnio būsto kainų augimo“, – teigė LB ekonomistas.
Pasak LB išvados, 2027 metų projektuose šiai paramai numatyta apie 67 mln. eurų – maždaug keturis kartus daugiau nei 2026 metais.
„Palyginti su šiais metais, papildomi 40 mln. eurų galėtų virsti 200–400 mln. eurų naujų būsto paskolų ir po metų lemti 1,7–3,4 proc. punkto didesnes būsto kainas. Tačiau projektuose nenumatyta priemonių būsto pasiūlai didinti“, – teigia LB.
Pasak centrinio banko, biudžeto projektai turės pastebimą įtaką vidutinei metinei infliacijai Lietuvoje.
„Gyventojų pajamoms didinti projektuose numatyta skirti apie 1,3 mlrd. eurų, o dėl didesnių tarifų planuojama surinkti apie 213 mln. eurų daugiau pajamų iš akcizų. Šie ir kiti biudžetų projektuose numatyti sprendimai lems maždaug ketvirtadalį 2027–2029 metais numatomo bendro kainų augimo. Vis dėlto rizikos kainų stabilumui neįžvelgiame, nes 2028–2029 metais infliacija turėtų pamažu priartėti prie Lietuvai ilguoju laikotarpiu įprasto lygio – apie 2,5–2,9 proc.“, – rašoma LB išvadoje.
Naujausi komentarai