Sostinės požeminėse perėjose duonai užsidirba nemažai smulkiųjų verslininkų. Vieni kalba apie išsipildžiusias svajones, o kiti skundžiasi vos suduriantys galą su galu.

Užsienio šalių didmiesčiuose prekyba požeminėse perėjose klesti, nes gatvių infrastruktūra sutvarkyta taip, kad tokių perėjų bent po kelias yra kiekviename mikrorajone. Vilniuje prekiauti tinkamas požemines perėjas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o tokia prekyvietė vilioja ne visus verslininkus.
Požeminė perėja Konstitucijos prospekte, prie prekybos centro „Europa“, tiesiog pulsuoja miesto gyvenimu. Čia jaunimas šoka breiką, nuolat praeina daug žmonių. Verslininkai, įsikūrę perėjoje, nei klientų stygiumi, nei menka apyvarta nesiskundžia.

„Dabar galima pajusti, kad mėnesio pabaiga, visiems trūksta pinigų, tai ir klientų pamažėjo, bet šiaip pas mus nuolat kas nors užsuka. Čia gera vieta, abejose kelio pusėse autobusų ir troleibusų stotelės, todėl žmonės dažnai vaikšto. Būna, kad žmonės iš tikrųjų nieko neieško, bet užsuka, susidomi ir nuperka“, – pasakojo rankinių parduotuvėje dirbanti Danuta.
Jai pritarė ir moteriškų drabužių parduotuvės darbuotoja Jelena. „Kartais klientų būna daugiau, kartais mažiau, bet jei dirbu ir man moka algą, reiškia, kad savininkams sekasi neblogai. Tiek, kad čia šalta, patalpos nešildomos“, – skundėsi pardavėja.

Išsipildžiusi šeimos svajonė

Lietuviškų keramikos dirbinių parduotuvės savininkė Lina teigė, kad prekybos paviljonas požeminėje perėjoje – lyg išsipildžiusi jos svajonė.
„Mes su vyru seniai svajojome turėti nuosavą parduotuvėlę. Gavome iš savivaldybės gerą pasiūlymą ir nepraleidome šanso. Ši parduotuvė – vienintelis mūsų turtas. Iš jos nepralobsi, bet pragyventi užtenka“, – patirtimi dalijosi parduotuvės savininkė.
Pasak jos, žmonės užsuka gana dažnai, bet perka ne visi. Kai kurie pasižvalgę išeina ieškoti pigesnių kiniškų keramikos dirbinių. Į parduotuvę užeina ir greta esančiame viešbutyje apsigyvenę užsieniečiai. Jie beveik visada nusiperka suvenyrų.

Perėjose – pigiau

Smulkieji verslininkai nuo kaimynystėje įsikūrusio prekybos milžino „Europa“ ginasi siūlydami įvairesnį asortimentą ir mažesnes kainas. Visi kalbinti verslininkai ir parduotuvių darbuotojai tikino, kad perėjoje nuomos kainos gerokai mažesnės negu bet kuriame prekybos centre ar prestižinėje senamiesčio gatvėje. Tačiau nė vienas nepanoro atskleisti, kokio dydžio nuomą moka savivaldybei.
„Pas mus šiek tiek pigiau nei prekybos centruose, nes savininkams nereikia užkelti kainų, kad sumokėtų milžinišką nuomą“, – kalbėjo rankinių parduotuvėje dirbanti moteris.

Lazdynuose prekyba merdi

Tačiau sėkmė lydi ne visus požeminėse perėjose įsikūrusius prekeivius. Lazdynų požeminėje perėjoje smulkiesiems verslininkams sekasi nekaip. Metalinių kioskų savininkai skundžiasi vos suduriantys galą su galu.
Perėjoje prekyba vyksta išties vangiai. Vos vienas kitas rajono gyventojas eidamas nuo troleibuso stotelės kioske nusiperka daržovių ar sausainių.
„Sunku, ką daugiau galiu pasakyti. Čia lankosi tik Lazdynų gyventojai, kitiems nėra ko pas mus ieškoti. Ir tai ateina tik vyresni rajono žmonės, o jie gyvena iš pensijų ir pinigų neturi. Ne vieną aš pati gerai pažįstu, kartais net į skolą produktų duodu. Visi verčiamės, kaip sugebame“, – guodėsi kiosko savininkė Jolanta.
Kiti prekeiviai taip pat netryško entuziazmu. „Pabandykite išgyventi iš prekybos sausainiais ir duonos gaminiais. Mums tai nepavyksta. Vyras dirba visą darbo dieną, o aš – čia“, – į klausimą „kaip sekasi prekyba“ piktai atrėžė kitame kioske dirbanti moteris.

Valdžia planus pamiršo

Dar 2005 m. Konstitucijos prospekte esančioje požeminėje perėjoje tuometis sostinės meras Artūras Zuokas oficialiai atidarė prekybos zoną.
Šiuo metu jau beveik visose minėtos perėjos parduotuvėse įsikūrę smulkieji prekybininkai, sutikę dėl prekybos vietų atsisakyti metalinių kioskų įvairiose miesto vietose.
Savivaldybė giriasi vykdanti planą ir keičianti senus metalinius kioskus į naujas, higienos reikalavimus atitinkančias prekyvietes.
Numatytos penkios kategorijos vietovių, kuriose gali būti rengiami nauji kioskai ar prekybos paviljonai: pagrindinių viešojo transporto maršrutų stotelės, požeminės perėjos ir įvairios miesto vietos, kur šiuo metu veikia kioskai.
Taip pat numatoma įrengti prekyvietes smulkiesiems verslininkams greta naujai statomų didelių objektų, pavyzdžiui, prekybos ar pramogų centrų.
Kioskų ir paviljonų išdėstymo planas patvirtintas dar 2004 m., o daugelis kioskų sostinėje vis dar stovi kaip stovėję.