- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus.
Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apie tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.
Vienas pataisų iniciatorių Gintautas Paluckas sako, kad problema Lietuvoje tik įsibėgėja.
„Tos problemos nesupranta tie darbdaviai, kurie su darbuotojais elgiasi žmoniškai, bet yra atvejų, kai darbuotojams poilsio laikas trikdomas ir tave šiais laikais pagauti galima bet kokiomis informacinėmis priemonėmis“, – BNS sakė G. Paluckas.
Kitos pataisą rengusios Seimo narės Orintos Leiputės teigimu, pasitaiko darbdavių, kurie darbuotojams užduočių duoda darbo pabaigoje: „Ir reikalauja, kad žmogus atsakytų (kad gavo pavedimą – BNS) arba atliktų skubiai“.
Ji pabrėžė, kad šiuo klausimu buvo diskutuota Europos Parlamente.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, jeigu daugelis įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus, mišrias darbo formas, kai žmogus gali rinktis, kiek laiko jis dirba nuotoliu, kiek biure.
„Įmonės, konkuruodamos dėl darbuotojų, gerina darbo sąlygas. Jeigu yra išskirtiniai atvejai, kai yra poreikis būti pasiekiamam ir nedarbo valandomis, tai visa tai yra dvišalis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, numatant už tai ir bonusus, atlygį, lanksčias darbo valandas ir kitus panašius dalykus“, – BNS sakė LPK Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė.
Pataisas ji sieja su artėjančiais savivaldos, o vėliau – Seimo rinkimais.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako iš darbdavių negirdėjęs, kad yra tokia problema ir negali pasakyti, kokios ji apimties.
„Man, kaip darbdaviui, neteko, kad darbdavys uždėtų pareigą darbuotojui, kad nedarbo metu jis turi būti pasiekiamas. Šitas klausimas ateina iš vakarietiškos kultūros, ten yra perdegimo problema, ypatingai iš anglosaksiškų šalių, kur mažiau reguliuojami darbo santykiai, ten paliekama darbuotojo ir darbdavio susitarimams, ten galima problema, o Lietuvoje pakankamai griežtai reglamentuojami viršvalandžiai“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas palaiko: „Puiku, taip ir turi būti – poilsis yra poilsis, ir darbo reikalai neturi trukdyti“.
Tačiau ji pabrėžė, kad pataisa turi numatyti ir galimybę, kad po darbo kolegų netrukdytų kiti darbuotojai.
„Ne tik darbdavys, bet piktnaudžiaujama ir tarp kolegų. Kai Trišalėje taryboje nagrinėsime, šlifuosime“, – žadėjo ji.
I. Ruginienės teigimu, visos galimos išimtys turi būti aptariamos tarp darbdavio ir darbuotojo, o tam tikroms specialybėms ar profesijoms taikomas pasyvus budėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...
-
Paskelbti verslo nuomonės reitingo lyderiai
Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ ...
-
Ekonomistai: mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniškumas1
Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infl...
-
Pernai moksliniams tyrimams Lietuvoje skirta daugiau lėšų nei užpernai
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai, išankstiniais duomenimis, buvo skirta 690,7 mln. eurų - 10,7 proc. daugiau nei prieš metus. ...
-
Aukcione už du milijonus eurų bus siūlomos valstybės įmonių akcijos1
Aukcione ruošiamasi parduoti valstybei priklausančius kontrolinius bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų paketus, siūloma 2 mln. eurų pradinė kaina. ...
-
Statybų sąnaudų kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc.
Statybos sąnaudų elementų kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,3 procento. ...
-
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per rugpjūtį augo 1,3 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,653 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su liepa, padidėjo 1,3 procento. ...
-
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį padidėjo trimis punktais
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo 1 ir, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 3 proc. punktais. ...