Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi

Kaip ir skalbimo mašinos, taip ir darbuotojai valykloje triūsia dvylika valandų. Nuo šešių ryto iki šeštos vakaro.  

„Dvi dienas dirba, dvi laisvos. Per tas dvi dienas gali atlikti visus namų ruošos darbus, studentai gali mokytis, tai yra tikrai labai geras grafikas“, – tikino „Joglės“ vadovė Ilona Račkauskienė. 

25 metus valykloje dirbanti Nadežda neturi priekaištų: geriau dirbti dvi dienas ilgiau nei kasdien po aštuonias valandas.

„Esu patenkinta šiuo grafiku. Per tą laiką galiu susiplanuoti, kada pas gydytojus nueiti, vaikus nuvežti į būrelius. Žymiai patogiau“, – savo patirtimi dalinosi chemikė-technologė Nadežda.

Kur darbo daug ir skalbimo mašinų ar lygintuvų taip paprastai neišjungsi, darbdaviai dažnai renkasi ne pamainas, o suminę darbo laiko apskaitą.

„Turime parduotuves, kurios dirba nuo 8 iki 22 valandos, tai reiškia, jei nebūtų suminės apskaitos, darbo metu turėtų keistis pamainos, o su sumine apskaita žmonės vieną dieną dirba ilgiau, o kitą nedirba“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

Suminę darbo apskaitą taiko kas trečias darbdavys arba pusketvirto tūkstančio įmonių. Tradiciškai gamyba, prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai, transportas, ligoninės.  

Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už viršvalandžius.

„Darbuotojas dirba viršvalandinį darbą, bet jam neapmokama kaip už viršvalandinį. Tačiau darbuotojui po trijų mėnesių apskaitos suskaičiuojama, kiek buvo tų viršvalandžių ir tada duodamas laisvalaikis“, – kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė. 

„Jeigu žmogus dirba normalų darbo laiką, pamaininį, jam reikia mokėti už viršvalandžius ir už šventines dienas. Vienu atveju pusantro, kitu atveju du kartus daugiau. Kai žmogus dirba suminį darbo laiką, tarifas eina tas pats, vadinasi – taupomos lėšos“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Netradicinis darbo laikas reiškia, kad per savaitę gali tekti dirbti ne 40, o net 52 valandas. Tiesa, likusias mėnesio savaites mažiau. Darbo inspekcija dėl to sulaukia šimtų užklausų ir skundų. 

Kenčia ir sveikata. Anot tarptautinės darbo organizacijos, per savaitę dirbant 55 valandas jau trečdaliu padidėja insulto rizika palyginti su 40 valandų darbo savaite.  

„Profesinis perdegimas, bendras išsekimas, fizinis nuovargis su tuo koreliuoja. Ligos priklauso nuo to, kiek laiko žmogus taip gyvena, taip dirba. Vieniems problemos gali prasidėt po penkerių metų, kitiems vėliau“, – aiškino LSMU Sveikatos tyrimų instituto profesorius Kastytis Šmigelskas.

Seimo opozicijos nariai metus bando šį darbo principą apriboti. Leisti išdirbti ne daugiau 48 valandų per savaitę, o po to tiek pat laiko ilsėtis. Su darbdaviais atsirastų ir dar viena sutartis. 

„Jeigu nori suminės apskaitos, tai, būk malonus, pasirašyk kolektyvinį susitarimą. Tai būtų paskata darbdaviams sėsti ir derėtis. Dabar viskas vyksta paprastai – darbuotojai prisiduoda deryboms, o darbdaviai į jas neina“, – tikino Seimo narys Linas Kukuraitis. 

Darbo sąlygų gerinimas pirmą stadiją Seime jau praėjo, bet dabar kelią stoja darbdaviai. Sako kitų išeičių, kaip prisitraukti darbuotojus, neliks.

„Buvome atlikę tokį eksperimentą, kurio metu bandėme, kad priėmėjos dirbtų po pusę dienos. Tai neatsirado nė vienos, norinčios keisti grafiką“, – akcentavo „Joglės“ vadovė. 

„Matau tokį kelią, kad nebūtų jokių suminių darbo laiko apskaitų. Žmogus dirba viršvalandinį darbą, tai jam už tai ir sumokėkite“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė. 

Dėl darbo valandų Seimas galutinai gali apsispręsti dar šią vasarą.