- Dominykas Biržietis, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Policijos vadovybei paprašius Vyriausybės pareigūnų algoms kitąmet papildomai numatyti 100 mln. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako negalinti pateikti tokio įsipareigojimo ir vadina tai derybine taktika.
„Jokių įsipareigojimų pateikti negaliu, nes biudžetas yra visų poreikių, nuo statutinių iki pensininkų, per kelius į socialines paslaugas ir ką tik nori, tam tikra dermė“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.
„Ir visose srityse žmonės gali pateikti poreikių už labai įspūdingas sumas. Vis dėlto kitoje pusėje yra pajamos ir skola, kurie yra objektyvūs ir turi būti valdomi. Visame tame paveiksle, manau, kad interesus ir šį kartą pavyks suderinti“, – kalbėjo ji.
Pasak I. Šimonytės, generalinio policijos komisaro Renato Požėlos poziciją deklaruoti maksimalius pageidavimus „galima laikyti tam tikra derybine taktika“.
Premjerė atsisakė įvardyti konkrečias sumas, kurios kitų metų biudžete papildomai galėtų būti skirtos policijai.
Ji taip pat pabrėžė, kad visoms statutinėms tarnyboms per pastarąją kadenciją finansavimas augo.
„Ženkliausiai didėjo finansavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, bet objektyviai ji turėjo ir pačius didžiausius iššūkius, bet iššūkių turi visos statutinės tarnybos“, – teigė ministrė pirmininkė.
Matyt, tai, kad buvo nepakankamas finansavimas anksčiau, to padidėjusio finansavimo negalima gerai pajusti. Reikia susitarti, kad augimas, kuris buvo, bus išlaikomas.
„Pabrėšiu, kad statutinės tarnybos tikrai negali skųstis dėmesiu per šitą kadenciją, manau, kad dėmesio buvo daug“, – kalbėjo I. Šimonytė ir pridūrė, kad toliau pagal biudžeto galimybes bus atliepiamas didelis pareigūnų krūvis, jiems kylantys iššūkiai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat pabrėžė, kad šios kadencijos Vyriausybė smarkiai padidino vidaus reikalų sistemos finansavimą.
Jos teigimu, per ketverius metus vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 40 proc., aprūpinimas – 80 procentų.
„Kalbant apie policiją, tai yra 100 mln. eurų papildomai. Palyginti su praėjusia kadencija, tada augimas buvo 13 mln. eurų, mūsų kadenciją – 100 mln. eurų“, – sakė A. Bilotaitė.
„Matyt, tai, kad buvo nepakankamas finansavimas anksčiau, to padidėjusio finansavimo negalima gerai pajusti. Reikia susitarti, kad augimas, kuris buvo, bus išlaikomas. Tokiu atveju, manau, kad tarnybos pajus rezultatą“, – pridūrė ji.
Vidaus reikalų ministrė taip pat nenurodė sumos, kurią svarstoma policijai papildomai skirti kitų metų biudžete, nes šiuo metu vyksta derybos. Ji tik akcentavo, kad anksčiau didesnis finansinis dėmesys teko Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl kilusios neteisėtos migracijos bangos, tuo metu 2025 metų biudžete didesnį dėmesį planuojama skirti policijai.
Policijos vadovybė trečiadienį paskelbė prašanti Vyriausybės kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyti 100 mln. eurų. Pasak R. Požėlos, didžioji dalis šių lėšų būtų skirtos pareigūnų atlyginimams didinti.
R. Požėlos teigimu, per pastaruosius ketverius metus algos augo 350 eurų, tačiau dėl infliacijos pareigūnai nepajuto realaus finansinės padėties pagerėjimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keičiasi „Sodros“ išmokų dydžiai: kiek bus mokama už vaiko priežiūrą, nedarbo ar ligos atveju?
2025 metais didėja nedarbo išmokos, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu &nd...
-
Gruodį naujų lengvųjų automobilių rinka neįtikėtinai augo
Praėjusių metų gruodį Lietuvoje įregistruoti 2 826 nauji lengvieji automobiliai – 41,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai&ldquo...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina šalyje augo
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse augo 40 proc. ir pasiekė 78,43 EUR/MWh. Tuo metu didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje siekė 111,79 Eur/MWh, Vokietijoje – 103,25 Eur/MWh, skelbia &bdquo...
-
Ekspertas: šis pokytis atims iš sukčių pagrindinį jų ginklą – anonimiškumą6
Siekiant apsunkinti telefoninių sukčių veiklą, Lietuvoje nuo Naujųjų metų atsirado reikalavimas registruoti naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius sako, kad šis pokytis atims iš suk...
-
TVF užsitikrino galimybę toliau skolintis iš Lietuvos banko1
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) užsitikrino galimybę skolintis iš Lietuvos banko (LB) beveik 300 mln. eurų, jei to prireiktų, ketvirtadienį pranešė LB. ...
-
Hofmanas paprieštaravo aplinkosaugininkams: gyvulininkystės sektorius nekuria problemų aplinkai
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad Lietuvoje praktikuojama gyvulininkystė, skirtingai nei teigia aplinkosaugininkai, nekuria jokių problemų aplinkai. Politiko teigimu, iššūkių Lietuvoje šiandien labiau kelia gyvulių t...
-
Apklausa: kas ketvirtas neturi finansinio plano 2025-iesiems
Nauji metai daugelį įkvepia imtis naujų veiklų ar sudaryti naujametinių tikslų sąrašą. Vis dėlto, kas ketvirtas (26 proc.) lietuvis teigia neturintis ir nematantis poreikio turėti finansinio plano 2025 m., rodo „Citadele“ banko ini...
-
Hofmanas: privalome turėti savo apsirūpinimą maistu ir savo maisto grandinę1
Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikrom...
-
Mato naujas tendencijas: bankai gerina paskolų sąlygas
Nuo vasario paskolų refinansavimui tapsiant paprastesniam ir nemokamam, dalis bankų teigia dažniau sulaukiantys užklausų iš klientų siekiančių susimažinti turimos paskolos maržą, daugiau tokių persitarimų pastaruoju laikotarpiu fiksuoja ir ...
-
Klaipėdos meras apie pagalvės mokestį: mūsų tikslas – užkurti gyvenimą
Nuo sausio 1 dienos Klaipėdoje pradėtas rinkti vieno euro vadinamasis pagalvės mokestis turėtų padėti „kovoti su sezoniškumu“, tikisi uostamiesčio apgyvendinimo verslo atstovai. ...