Policijos teigimu, pastaruoju metu vėl padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių. Jie prisistato FNTT tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą dėl esą per šių gyventojų banko sąskaitas plaunamų pinigų.
Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalintis tai padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi su banko darbuotoju. Sukčius, apsimestinai rūpindamasis, kad skambintojo sąskaitos neareštuotų, iš žmonių sužino jų elektroninės bankininkystės kodus. Juos gavus, ne tik ištuštinama sąskaita, bet ir sąskaitos savininko vardu paimami greitieji kreditai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija jau ne sykį įspėjo, kad žmonės nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems jų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu ar bet kokiu kitu pretekstu. FNTT tyrėjai, prokuratūros, policijos (sukčiai dažnai prisistato ir ekonominės ar kelių policijos pareigūnais, tyrėjais), kiti teisėsaugos sistemos pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo telefonu padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.
Pažymėtina, kad sukčiai būna gerai pasirengę, bendrauja įtaigiai, išmano psichologiją. Jie stengiasi kuo ilgiau tęsti pokalbį – šitaip įgyjamas didesnis pasitikėjimas. Kai kurie naudojasi iš anksto paruoštais klausimynais: išgirdę aukos atsakymą, žiūri įklausimų sąrašą, ko toliau klausti ar ką sakyti. Kad nekiltų dvejonių, pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai neskuba klausti slaptos informacijos. Tai jie padaro trečio ar ketvirto pokalbio metu, kai auka jau būna užkibusi ant kabliuko ir pasitiki skambinančiuoju. Kai kurie žmonės savo kodus jiems atskleidžia patirdami spaudimą: sukčiai, apsimetę pareigūnais, siūlo jiems išvengti galimo teisminio persekiojimo, jeigu atsilygins į nurodytą sumą pervesdami nemenką sumą.
Dažniau nei kiti nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės – garbaus amžiaus tėvus ar gimines turinčių gyventojų policija prašo pasikalbėti su senoliais ir paaiškinti jiems apie telefoninių sukčių spendžiamų pinklių pavojus ir kaip elgtis paskambinus sukčiautojui. Sulaukus panašaus pobūdžio skambučių, jokiu būdu negalima suteikti prašomos informacijos, o apie skambutį reikia nedelsiant pranešti policijai.
Vienas paskutinių sukčiavimo atvejų Vilniuje nustatytas gegužės 2 d., kai į butą M.Marcinkevičiaus gatvėje paskambinę nepažįstamieji, prisistatę FNTT ir Lietuvos banko darbuotojais, iš 1951 m. gimusios moters išviliojo sąskaitos internetinės prieigos kodus ir iš sąskaitos paėmė 4 tūkst. litų.
Naujausi komentarai