Plastikinių maišelių naudojame mažiau, tačiau įspėja: to nepakanka, palikta daug spragų

20 tūkst. t, arba tiek, kiek sveria 20 tūkst. lengvųjų automobilių – tiek plastiko atliekų kasmet atkeliauja į „Ekobazę“ perdirbimui. Tačiau šis perdirbimo procesas ne visada sklandus.

„Gyventojams dar trūksta informacijos ar įgūdžių, nes rūšiavimo konteineriuose mes aptinkame nemažai maisto atliekų, statybinių atliekų, drabužių“, – teigia „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Ir net jei atliekos konteineryje – tik plastikas, perdirbimas ne visada pavyksta. Pasirodo, ploni plastikiniai maišeliai, kuriuos vos prieš tris mėnesius apmokestino maisto prekių parduotuvės, perdirbami gali užsidegti ir sugadinti visą procesą.

„Su plastiko daviniais yra tokia situacija, kad, jeigu tai plėvelė, tam, kad ji būtų perdirbta, būtų gerai, kad ji būtų kuo storesnė. Tai jei mes kalbame apie tuos visai plonus maišelius, kurie šiuo metu yra apmokestinti, jų perdirbimas yra sudėtingas“, – aiškino M. Curko-Notkuvienė.

Tačiau parduotuvės sako, kad su kiekvienu klientų apsipirkimu plastikinių maišelių į perdirbimo centrus atitenka vis mažiau.

„Stebime, kad maišelių naudojimas mažėja kiekvieną mėnesį. Jei lygintume rugpjūtį su liepa, tai jų įsigijo 23 proc. mažiau, rugpjūtį vienkartinį plastikinį maišelį rinkosi kas ketvirtas pirkėjas, rugsėjį – jau kas penktas“, – statistiką pateikė „Maximos atstovė“ Raminta Gecevičiūtė.

Esą klientai kai kuriuos produktus perka be maišelių arba ima tik vieną ir sumoka 1 ct.

„Pirkėjai jau susigyveno su šiuo pokyčiu, puikiai jį atsimena, žino, kad už už tą maišelį reikės sumokėti, jeigu kyla klausimų, pasiklausia dar mūsų darbuotojų, bet tikrai matome, kad tų klausimų vis mažiau ir jie pavieniai“, – teigė ir „Lidl“ atstovė Lina Skersytė. 

Tad tikrai palikta daug spragų.

Ypač daug pagyrų dėl tvaraus gyvenimo tenka Lietuvos regionams.

„Galiu pasakyti, kad regionuose net mažiau mes išdalydavome maišelių nei didžiuosiuose miestuose, nes regionuose kaip tik žmonės buvo ir yra pripratę eiti su daugkartiniais maišeliais“, – pasidžiaugė „Iki“ atstovė Ieva Budrienė.

Tačiau aplinkosaugos specialistas tikina, kad pasiektas pokytis – nepakankamas, kad išstumtų Lietuvą iš daugiausiai plastikinių maišelių naudojančių šalių penketuko.

„Visų pirma, 1 ct didelei daliai gyventojų nieko nereiškia. Taip pat prekybos centrai nedaro jokios kontrolės, tai gali sakyti „čia mano“, niekas tikrai netikrins dėl to 1 ct. Tad tikrai palikta daug spragų. Taip pat yra tų, kurie įsigudrina imti vienkartinius popierinius maišelius“, – džiaugtis pasiekimais neskuba VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

Būtent pastarieji maišeliai perdirbėjams sukelia daugiausia iššūkių.

„Jeigu pakuotė arba kažkoks gaminys yra sukombinuotas iš plastiko ir popieriaus, tokio gaminio perdirbimas yra beveik neįmanomas. Ši atlieka keliauja į deginimą“, – aiškino „Ekobazės“ komercijos vadovė.

Nemanau, kad mums, kaip šaliai, kuri nori pirmauti daugelyje sričių, yra ambicinga, verta būti atsilikėle.

Tad kalbant apie plastiko gaminius, aplinkosaugininkai mato tik vieną išeitį – griežtesnį reguliavimą. Ir nors Europos Komisija (EK) griežtina mikroplastiko naudojimo sąlygas, aplinkosaugininkai tikina, kad to negana.

„Nemanau, kad mums, kaip šaliai, kuri nori pirmauti daugelyje sričių, yra ambicinga, verta būti atsilikėle“, – kritikavo pasirinkimus D. Tracevičius.

EK nulinės taršos planą ketina įgyvendinti iki 2025 m. ir mikroplastiko naudojimą sumažinti bent ketvirtadaliu. Plastiko dalelių ketinama mažinti šiukšlėse bei tekstilėje ir buityje.