Unikalus pavyzdys
Buvęs Klaipėdos universiteto bendrabutis virto energiškai efektyvius sprendimus adaptavusiu daugiabučiu. Taikos g. 30 esančio pastato gyventojai įkūrė piliečių energetikos bendriją „Taikos 30“, kuri sudarė palankesnes sąlygas patiems gaminti elektros energiją ir vėliau ją efektyviai panaudoti savo reikmėms.
Rekonstrukcijos metu name atsirado geoterminis šildymas su grindinio šildymo ir vėsinimo sistema, inovatyvūs natūralaus vėdinimo sprendimai, o vėliau – ir 60 kW galios saulės elektrinė. Teko atlikti apie 50 m gylio geoterminius gręžinius ir išvedžioti daugiau kaip 2 km grindinio šildymo vamzdynų visame pastate. Ta pati sistema žiemą šildo, o vasarą vėsina butus. Įdomu tai, kad vasarą gyventojai net skatinami aktyviau naudoti vėsinimą – perteklinė šiluma grąžinama į gruntą ir taip padeda įkrauti geoterminę sistemą kitam šildymo sezonui.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad „Taikos 30“ pavyzdys iš tiesų yra unikalus. „Žinau, kad Lietuvoje yra dar keli geoterminio šildymo sistemą įsidiegę daugiabučiai, bet „Taikos 30“ pavyzdys parodo, kokį potencialą Lietuvoje turi daugiabučių bendrijos. O šiandien jis yra neišnaudotas“, – sako jis.
Anot D. Tracevičiaus, tam koją tikriausiai kiša Lietuvoje vyraujanti sudėtinga teisinė aplinka. „Įstatymuose energetikos bendrijos atsirado 2019 m., bet tada dar niekas nevyko, niekas jų nesteigė. Turbūt pati Energetikos ministerija net nežinojo, kas tai yra – tiesiog perkėlė ES direktyvą ir tiek. 2022 m. buvo atnaujinimų, atsirado daugiau konkretumo ir kelionė po truputį prasidėjo. Bet iš pradžių tikrai buvo labai sudėtinga – dar ir dabar yra sudėtinga“, – pasakoja jis.
D. Tracevičiaus patirtis rodo, kad, norėdami įsteigti energetikos bendriją, gyventojai turi nueiti kryžiaus kelius arba turėti tam tikrą juridinių asmenų steigimo patirtį ar teisinį išsilavinimą. Jis taip pat mano, kad visuomenei neužtenka plačiai prieinamos ir suprantamos informacijos, kas yra tos piliečių energetikos bendrijos ir kodėl verta jas steigti.
Daugiau laisvės
„Piliečių energetikos bendrijos – tai gyventojų arba smulkiojo ir vidutinio verslo sukurtas juridinis asmuo, kuris savo narius aprūpina elektros energija, – aiškina D. Tracevičius. – Yra keletas veikimo variantų, bet dažniausiai tai yra nutolusio saulės parko principas. Tas parkas aprūpina tos bendrijos narius. Prieš tris mėnesius tikrinau, yra gal aštuonios veikiančios piliečių energetikos bendrijos, bet jų daugėja. Iš tikrųjų užregistruota labai daug, gal 60–70, bet realiai veikia kur kas mažiau.“
„Piliečių energetinių bendrijų steigimas yra juridinis procesas, jis yra gana painus ir daug ką gąsdinantis, nors pavyzdinius įstatus galima susirasti Energetikos ministerijos svetainėje, mes irgi pateikiame medžiagą. Bet visa tai viens du principu neįvyksta“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas.
„Lietuvoje tikrai turime geras gaminančių vartotojų ir nutolusių elektrinių schemas, šiuo atžvilgiu šalis yra vienas geriausių energetikos demokratizacijos pavyzdžių. Vis dėlto energetikos bendrijos yra sudėtingesnis dalykas, kuris tikrai gali duoti naudos. Viską palengvintų parama, kurios dabar trūksta“, – teigia jis.
Dabar parama orientuojama į savivaldybių energetikos bendrijas. Kaip aiškina D. Tracevičius, nesudėtinga ją skirti ir fiziniams asmenims, bet jeigu jie yra susibūrę į piliečių energetikos bendriją, jiems pasinaudoti parama tampa gerokai sudėtingiau.
Pasak D. Tracevičiaus, piliečių energetinės bendrijos suteikia galimybę patiems priimti sprendimus dėl pagamintos elektros energijos, ją laisviau paskirstyti: „Jei kažkuriuo metu jos nereikia,galima deklaruoti, kaip keičiasi elektros energijos vartojimas. Pavyzdžiui, ant daugiabučių stogų pagaminta elektros energija galima padengti bendras išlaidas – liftų, apšvietimo. Tai padeda sutaupyti daugiau pinigų, nes jei kalbėtume apie nutolusius saulės parkus, visa jų priežiūra, administravimas reikalauja papildomų kaštų“.
„Jeigu žengiama inovatyviu keliu ir įdiegiamas šildymas šilumos siurbliais, energetikos bendrijos turi teisę dalyvauti abipusės apskaitos schemoje – tai leidžia elektros energiją sukaupti vasarą ir ją išnaudoti žiemą, atpiginti šilumos gamybą, sumažinant šilumos sąskaitas. Mano galva, vykdant renovaciją, reikėtų tikrinti, ar pastate yra galimybė pakeisti energijos gamybos prietaisus, nes, pavyzdžiui, tas pats šilumos siurblys gali ruošti ir šiltą vandenį. Itin efektyvu, kai yra geoterminiai šilumos siurbliai“, – dėsto D. Tracevičius.
Ant daugiabučių stogų pagaminta elektros energija galima padengti bendras išlaidas, pavyzdžiui, liftų, apšvietimo.
„Beje, kalbant apie daugiabučius ir piliečių poreikius, galima atskirai nesteigti energetikos bendrijos, nes, pagal ES direktyvą, gyventojai, fiziniai asmenys gali skirstyti elektros energiją be jokių apribojimų tame pačiame pastate, kur ją gamina. Tai yra svarbus elementas ir aš matau, kad Lietuvoje tai yra per mažai taikoma“, – teigia jis.
„Labai svarbu suprasti: jei gyventojai sutaupo, jie dažniausiai tuos pinigus išleidžia vietos ekonomikoje ir taip įsijungia multiplikatorius. Nuolat skatinu energetikos bendrijas arba gaminančius vartotojus, nes visi sutaupymai, kuriuos patiria mūsų gyventojai, vėliau įdedami atgal į ekonomiką ir ji vystosi. Priešingai nei dauguma komercinių saulės parkų, kurių savininkai dažnai yra įvairios investicinės bendrovės, fondai ir pan., visą grąžą pasiimantys sau ir iškeliaujantys iš šalies“, – tikina D. Tracevičius.
Jis neatmeta, kad dėl užsitęsusios Hormuzo sąsiaurio situacijos galime sulaukti naujos energetikos krizės: „Fiksuota dujų kaina gyventojams nustatoma ne krizės laikais, bet vėliau, krizei įsibėgėjus, pinigus už brangesnius išteklius vis tiek reikės susigrąžinti. Priklausomybė atsiliepia labai skaudžiai. Kuo mažesnis poreikis importuoti energijos išteklius, tuo šalis yra laisvesnė, nepriklausoma nuo šokų. Neabejoju, kad šildymo kainoms pakilus du tris kartus, daliai gyventojų tai tikrai būtų smūgis.“
Šansas – renovacija
D. Tracevičius atsigręžia į šalyje vykdomą daugiabučių renovaciją. Lietuvoje yra apie 35 tūkst. senų daugiabučių, kasmet renovuojama 350–400 iš jų. Tokiais tempais iki 2050 m. pasiekti tikslą, kad visi šalies pastatai taptų energiškai efektyvūs, gali būti labai sudėtinga.
„Reikia sudaryti sąlygas gyventojams, atliepti jų norus, sukurti pasitikėjimą, nes yra ne visiškai sąžiningų namų administratorių, yra gana daug įvairių problemų, kurias būtų galima išspręsti, jei dialogas su pačiais gyventojais būtų efektyvesnis“, – neabejoja D. Tracevičius.
Kaip sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas, žaliausia energija yra nepagaminta ir nepanaudota, todėl pirmas žingsnis yra sprendimai, kurie padeda išvengti energijos naudojimo: „Ir tai pirmiausia yra renovacija, kuri sukuria kokybišką apdangalą būstui. Tam turi būti skiriamas pirminis dėmesys. Nes kitu atveju, net jei energija ir pagaminama, ji yra iššvaistoma per kiauras sienas.“
„Apšiltinus daugiabutį, reikia svarstyti, kaip efektyviai pasigaminti šilumos. Pakeitus šildymo sistemą, kyla klausimas, iš kur gauti elektros. Vienas iš protingiausių būdų yra išnaudoti stogą ir ant jo pastatyti saulės elektrinę. Jei neįmanoma to padaryti, galbūt reikėtų ieškoti nutolusios vietos. Pavyzdžiui, „Taikos 30“ piliečių energetinės bendrijos pirmininkas ieškojo būdų, kaip karštam vandeniui ruošti panaudoti tiesiogiai pagaminamą saulės elektrą, neatiduodant jos į elektros tinklus. Yra didelės talpos, jos yra gerai izoliuotos, puikiai išlaiko dienos metu prišildomo vandens temperatūrą ir vakare jis jau yra paruoštas, šiltas ir aprūpina gyventojus, – pasakoja D. Tracevičius. – Tai yra galimybė dar labiau sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, viskuo apsirūpinti vietoje. Tai, žinoma, atspindi skaičiai – kai vidutinio dviejų kambarių buto sąskaita už šildymą per mėnesį siekia penkis eurus, o didelių šalčių metu – iki 15 eurų, tai tikrai yra labai geri skaičiai, iš kokio A++ namo perspektyvos bežiūrėtum.
Tačiau D. Tracevičius atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos daugiabučio atveju šilumos sistemos keitimo darbai buvo atlikti dar prieš įsikeliant gyventojams, o vėliau, jau su gyventojais name, buvo pastatyta ir saulės elektrinė. Be to, reikia suprasti ir tai, kad įprastų daugiabučių renovacijos metu keisti radiatorius į grindinį šildymą tikriausiai daugeliu atveju būtų labai brangu ir nepraktiška.
Bet kokiu atveju, tikina D. Tracevičius, kiekviename pastate būtina ieškoti energiškai efektyvesnių sprendimų, nes renovacijai lėšų tikrai yra: pasak jo, didžioji dalis kovai su klimato kaita skirtų lėšų nukeliauja būtent į būsto sektorių, siekiant padidinti jo efektyvumą.
„Ką būtų galima dar įtraukti šalia renovacijai skirtų lėšų? Kofinansavimą efektyviems šilumos energijos gamybos įrenginiams, kad būtų atsisakyta, pavyzdžiui, dujų naudojimo, nes dar tikrai yra daugiabučių, kurie naudoja dujas. Reikėtų orientuotis į ypač efektyvią šilumos gamybą, ir, atitikus tokias sąlygas, skirti tam tikrą procentą tokiam gyventojų kofinansavimui“, – sako D. Tracevičius.
Nuolat skatinu energetikos bendrijas arba gaminančius vartotojus, nes visi sutaupymai, kuriuos patiria mūsų gyventojai, vėliau įdedami atgal į ekonomiką ir ji vystosi.
„Energetikos ministerijoje darbą greitai turėtų pradėti energijos efektyvumo didinimo darbo grupė. Joje tuos dalykus būtinai siūlysiu, nes „Taikos 30“ pavyzdys tikrai yra labai geras. Tokius pavyzdžius reikia traukti į dienos šviesą, siekiant parodyti, kad tai yra įmanoma, ir įkvėpti kitų daugiabučių gyventojus ieškoti efektyvesnių sprendimų“, – pabrėžia jis.
„Bet tam reikia, kad institucijos nuolat gerintų reguliacinę aplinką, paramos prieinamumo sąlygas, kad visa tai būtų paprasta padaryti. Dabar kalbama apie biurokratijos mažinimą, tad jei šioje srityje visą sistemą padarytume paprastesne, galbūt tikrai pasiektume visus renovacijos tikslus. Tai yra svarbus momentas valstybei: toks perėjimas mažina energijos išteklių importą į šalį, didina šalies energetinį savarankiškumą ir nepriklausomybę“, – įsitikinęs D. Tracevičius.
Savivaldybių energetikos bendrijos
Šalyje daugėjant saulės arba vėjo elektrines įsirengiančių energetikos bendrijų, dalį jų pagamintos elektros energijos planuojama skirti pažeidžiamiausiems gyventojams. Tai sumažintų jų elektros išlaidas ir energetinį skurdą.
Rokiškio rajone šių metų pradžioje buvo įsteigta savivaldybės įstaigas ir įmones sujungusi bendrija – ji tapo pirmąja bendrai saulės elektrą naudosiančia asociacija. Nacionalinis plėtros bankas ILTE energetikos bendrijai skyrė beveik 16 mln. eurų finansavimą 20 megavatų (MW) galios saulės elektrinėms.
Energetikos bendrijoms steigti skirta 193 mln. eurų, o atsinaujinančios energijos projektus įgyvendinančios Rokiškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybės jau gavo 19,55 mln. eurų.
Būsimas bendrijas iš viso įsteigė 14 savivaldybių.
Ministerijos teigimu, savivaldybėms siūloma iki 50 proc. projekto vertės dotacija ir lengvatinė paskola su fiksuota iki 2 proc. palūkanų norma penkiolikai metų.
Įgyvendinus projektus, bent 20 proc. elektrinės galios turi būti skiriama socialinę paramą gaunantiems savivaldybės gyventojams, o likusi dalis – savivaldybių įstaigų ir įmonių elektros poreikiams tenkinti.
Prognozuojama, kad savivaldybių įsteigtų energetikos bendrijų valdomos saulės ir vėjo elektrinės bus pastatytos ir realią naudą gyventojams bei viešajam sektoriui pradės teikti nuo kitų metų.
Naujausi komentarai