Sunkmečio prispaustiems ir šildymo sezono su nerimu laukiantiems gyventojams – geros naujienos: šildymas šią žiemą bus pigesnis nei pernai. Tačiau kitąmet brangs elektra, dujos ir vanduo.

Sąskaitos bus mažesnės

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad šildymas įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (PVM) šiemet Lietuvoje vidutiniškai pigs apie 12 proc. Didžiausią skirtumą pajus vilniečiai. Jiems šią žiemą šiluma turėtų kainuoti apie 16 proc. mažiau nei pernai.

Preliminariai apskaičiuota, kad už 60 kv. m buto šildymą šį sezoną sostinės gyventojai vidutiniškai mokės apie 270 litų per mėnesį. Praeitą sezoną vilniečiai vidutiniškai buvo priversti kloti net po 360 litų per mėnesį.

Kainų komisija prognozuoja, kad "Vilniaus energijos" šilumos kaina lapkritį bus 18,86 cento už kilovatvalandę (kWh) su 9 proc. PVM. Mažiau mokėti reikės tik Klaipėdoje, kur šilumos kaina bus 16,77 cento už 1 kWh. Kaune šildymas kainuos 19,11 cento už 1 kWh.

"Pastaruoju metu kyla labai daug diskusijų dėl šildymo, dujų, elektros ir vandens kainų šią žiemą. Ne paslaptis, kad sąskaitos už šildymą sudaro didžiausią gyventojų išlaidų už komunalines paslaugas dalį. Taigi nerimaujančius, kad šiemet gausime dar didesnes sąskaitas, galiu nuraminti: dėl tam tikrų Šilumos įstatymo pakeitimų šildymas šiemet bus pigesnis", – pranešė VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys.

Kontroliuos griežčiau

Minėta naujovė – galimybė šilumos kainą perskaičiuoti kiekvieną mėnesį, jei kuro kaina keičiasi 5 proc. Taigi gyventojams teks melstis, kad rusiškų dujų kaina nešoktelėtų iki padangių, mat jau kitą mėnesį tai pajustų visi Lietuvos vartotojai. Apie naują kainą bus pranešta likus penkioms dienoms iki mėnesio pradžios.

Nerimaujama, kad šilumininkai pradės taikyti degalų pardavėjų gudrybes, kai mažėjant didmeninėms degalų kainoms pokyčius degalinėse galima pamatyti tik po kelių dienų, o brangstant naftai – kone po kelių valandų. Tačiau V.Poderio teigimu, VKEKK neleis to daryti. Esą atpigus dujoms, kitą mėnesį tai turės pajusti ir vartotojai. Be to, kiekvieną mėnesį Kainų komisijos tinklalapyje bus skelbiamos didmeninės dujų kainos ir apskaičiuotos kainos vartotojams. Taigi šie patys galės pasitikrinti, ar tiekėjai jų neapgaudinėja.

"Mes juos kontroliuosime. Čia sau prisidarėme daugiau darbo, bet vartotojams bus geriau", – dėstė VKEKK pirmininkas.

Dujų kaina neaiški

Lietuvą dujomis aprūpinančio Rusijos koncerno "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris šią savaitę viešėdamas Lietuvoje užsiminė, kad dujos kitais metais šiek tiek brangs. Tačiau kiek keisis kainos, jis neatskleidė.

Šiemet Lietuva už Rusijos dujas moka maždaug 600 litų už 1 tūkst kub. m. Spėjama, kad vidutiniškai jos gali pabrangti iki 800 litų už 1 tūkst. kub. m.

Todėl VKEKK skaičiuoja, kad nuo sumažintos kainos šiluma per visus 2010 m. gali pabrangti apie 5 proc., arba 1 centu už 1 kWh.

Mažins apetitą

Su dujomis susijusi ir dar viena naujovė. Kainų komisija siūlo dujininkams prikirpti sparnus, kaip tai neseniai buvo padaryta su elektros bendrovėmis. Norima uždrausti į dujų kainą bendrovėms įskaičiuoti paskolas, planuojamas investicijas ir pan.

VKEKK Vyriausybei jau yra pateikusi svarstyti esminius Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo principus, kad dujų bendrovės turto perkainojimas "nenugultų" į tarifą. Tiesa, dujų brangimo išvengti ir taip nepavyks.

Jei Vyriausybė pritars Kainų komisijos pasiūlytiems dujininkų turto vertės nustatymo principams, vartotojams gamtinių dujų kaina įskaičiavus PVM kitais metais gali brangti iki 2 proc. Tačiau jei dujininkų turto vertinimo principai nesikeis, dujos vartotojams 2010-aisiais gali brangti iki 7 proc.

"Labai reikėtų, kad šį mėnesį Vyriausybė apsispręstų. Jeigu jie atsižvelgs į mūsų siūlymą, vis tiek dujų brangimo smulkiesiems vartotojams nebus išvengta, bet kainos jiems neturėtų augti daugiau nei 2 proc., jeigu neatsižvelgs – dujos brangtų iki 7 proc.", – teigė V.Poderys.

Elektra brangs, bet mažiau

Šiuo metu prognozuojama, kad Naujųjų metų naktį uždarius pigios energijos šaltinį – Ignalinos atominę elektrinę – elektra neturėtų brangti ypač drastiškai, tačiau kainų šuolį pajus visi vartotojai. Žadama, kad kitąmet už elektrą mokėsime apie 10 centų, arba 29 proc., brangiau – tarifas didės nuo maždaug 35 centų iki 45 centų už 1 kWh, įskaičiavus PVM. Atsižvelgiant į vartotojų kategorijas, šis pokytis ir galutinė kaina gali skirtis. Anksčiau prognozuota, kad kainos šoktelės net apie 13–15 centų. To išvengta patvirtinus naują kainų skaičiavimo metodiką.

Vyriausybė šią savaitę galutinai nustatė naujus elektros įmonių turto vertinimus principus. Tai turėtų neleisti nepagrįstai didinti elektros perdavimo ir skirstymo kainų.

Kainas lems tik gamyba

Patvirtinus naują tvarką, elektros tiekimo įmonių turto vertė bus skaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo turto likutinės (balansinės) vertės, buvusios 2002 m. gruodžio 31 d., pridėjus įvykdytas investicijas ir atėmus turto nusidėvėjimą bei nurašytą parduotą ar perleistą turtą.

Elektros energetikos įmonių turtas per pastaruosius kelerius metus buvo kelis kartus dirbtinai padidintas.

"Šį sezoną kainą lems tik didėsiantys elektros gamybos įkainiai. Esame įsitikinę, kad skirstymo paslaugos beveik nekis", – sakė V.Poderys.

"Turto perkainojimas, didinant jo vertę, neturėtų būti priežastis nepagrįstai didinti elektros energijos kainą", – pagrindinį naujos metodikos principą yra pagyręs ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Kainų komisijos pirmininkas taip pat patikino, kad bent perpus sumažintas ir naujų vartotojų prijungimo mokestis. Mat atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendrovių anksčiau taikytas mokestis buvo gerokai per didelis.

Prižiūrės ir gyvatuką

Dar vienas gyventojų galvos skausmas – vandens kaina ir gyvatukas, už kurį pastaruoju metu vartotojai moka vis daugiau.

Šaltas vanduo veikiausiai pabrangs pora procentų, nes PVM didėjo nuo 19 iki 21 proc. O dėl šilto vandens ir gyvatuko klausimai bus sprendžiami kitąmet.

"Iki šiol nebuvo juridinio asmens, atsakingo už karštą vandenį, nebuvo karšto vandens tiekėjo. Bet dabar atsiras atsakingi asmenys. Taip pat tikimės, kad nuo kitų metų bus pradėta spręsti ir gyvatuko problema. Mat dabar tai – toks įrenginys, ant kurio yra "numetamas" nesumokėtos sumos už šilumą. Jei kas nors nesąžiningai moka už šildymą, kitiems namo gyventojams tenka mokėti gerokai daugiau už gyvatuką. Taip neteisinga sąžiningų žmonių atžvilgiu", – žadėjo Kainų komisijos vadovas.

Esą bendrijose ar namus administruojančiose bendrovėse bus atsakingi asmenys, kurie tikrins, kaip mokama, ir jei neras kaltų, patys prisiims nuostolius.

Kainų skaičiuoklė

Galutinę elektros kainą, kurią sumoka vartotojai, sudaro elektros gamybos rinkos kaina, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina, perdavimo kaina, skirstymo kaina ir tiekimo kaina. Vakar patvirtintos šios kainos 2010 m.

Didžiausi kainų pokyčiai nuo 2010 m. bus elektros energijos gamybos ir VIAP dalyse.

VIAP kainos daugiausia priklausys nuo dujų kainų, kurios, prognozuojama, didės, ir kitais metais gali siekti 900 litų už 1 tūkst. kub. m. Antrą šių metų pusmetį dujų kaina siekia 650 litų už 1 tūkst. kub. m.

Prognozuojama elektros gamybos kaina priklausys nuo kuro ir importuojamos elektros energijos kainų, kuri kitais metais gali siekti apie 15 centų už 1 kWh, o tokiu atveju VIAP – 5 centus už 1 kWh. 2009 m. antrą pusmetį šios kainos siekia atitinkamai 6,4 ir 6,17 cento už 1 kWh.

Tikėtina, kad 2010 m. elektros perdavimo ir skirstymo kainos labai nesikeis ir išliks 2009 m. antro pusmečio kainų lygio.

Šaltinis: VKEKK

Elektros netrūks

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva galės pasigaminti ir importuoti triskart daugiau elektros, nei jai reikia. Tai patvirtino Energetikos ministerijos sukurta darbo grupė dėl Lietuvos apsirūpinimo elektros energija uždarius atominę elektrinę analizuodama aplinkinių šalių ir Lietuvos elektros rinkas.

Kitąmet Lietuvai iš viso reikės apie 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, o aplinkinės šalys gali pasiūlyti apie 27,5 TWh. Po 2010 m. sausio 1 d. elektros tiekimas iš ne ES valstybių (Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos) gali siekti iki 11 TWh, iš ES šalių (Skandinavijos, Estijos, Latvijos) – iki 4,6 TWh. Lietuvos gamintojų potencialas siekia 8 TWh per metus.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Elektros rinkos plėtros planą numatoma, kad kitąmet iki 3 TWh pagamins Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 0,35 TWh – atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 TWh – šalies šiluminės elektrinės, 1 TWh bus perkama pagal išankstinę sutartį su Estija. Tai reiškia, kad 5,5 TWh bus užtikrinta išankstinėmis sutartimis.

Likusi dalis – apie 35 proc. – elektros energijos bus perkama rinkos sąlygomis iš Estijos, Latvijos, Skandinavijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

Šaltinis: "Lietuvos energija"

Dar skaičiuoja

VKEKK pritarė bendrovės "Vilniaus energijos" iniciatyvai nuostolių kompensavimą pratęsti iki ketverių metų. Tad Vilniuje nuo spalio 1 d. šiluma atpigtų 21 proc., iki 19,33 cento už 1 kWh.

"Kuo ilgesniam laikotarpiui išdėstomas nuostolių kompensavimas, tuo naudingiau gyventojui, bet ne naudingiau bendrovei. Mes linkę neprieštarauti "Vilniaus energijos" siūlymui, nes įmonė atsisako naudos sau", – teigė Kainų komisijos pirmininkas V.Poderys.

Komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas BNS pranešė, kad atsižvelgiant į rugpjūčio mėnesio prognozuojamas kuro kainas, šiluma Vilniaus vartotojams nuo spalio 1 d. turėtų mažėti 21,4 proc., iki 17,3 cento (be PVM). Anot A.Katino, kaina, kurią vilniečiai turės mokėti už šilumą nuo spalio 1 d., gali būti ir kitokia, nes iki rugsėjo 25 d. į šilumos kainos kintamąją dalį bus įskaičiuotos realios patirtos kuro sąnaudos.

"Vilniaus energija" į kintamąją kainos dalį turės įskaičiuoti realias rugpjūčio mėnesio kuro sąnaudas, tačiau jei jos viršys vidurkį, įmonė turės įskaičiuoti vidutines šilumos įmonių rugpjūčio kuro sąnaudas.

Šiuo metu Vilniuje galioja Kainų komisijos pernai birželį patvirtinta kaina – 22,56 cento už 1 kWh (be PVM). Šiuo metu su 9 proc. PVM ji yra 24,59 cento.

Šaltinis: BNS