Dažnai artimojo netektį išgyvenantys žmonės susitelkia į emocinį ir praktinį palikimo aspektą – butą, sodo sklypą ar pinigines lėšas. Tačiau, anot ekspertės, neretai pamirštama, kad palikimas gali būti ir būsto paskolos, automobilių išperkamoji nuoma ar kitos skolos.

„Svarbu žinoti, kad, paveldėdami artimojo turtą, visada priimame jį kaip visumą, t. y. negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį“, – akcentuoja L. Žukovė.

Kreipkitės į notarą

Pirmas žingsnis mirus artimajam ir paveldėjus jo turtą – kreiptis į notarą. Jis inicijuoja palikimo bylą, surenka informaciją apie mirusio asmens turtą ir finansinius įsipareigojimus, padeda nustatyti, kas turi teisę į paveldėjimą.

„Jei sužinote, kad mirusysis turėjo paskolų, pasitarkite su šeimos nariais, įvertinkite savo finansinę situaciją ir nutarkite, kokiu būdu turtą perimsite. Šis etapas gali kelti daug neaiškumo, ypač jei iki šiol nesusidūrėte su paveldėjimo procesu. Todėl naudinga nebijoti klausti, pasitarti, o prireikus – kreiptis į banko specialistus dėl papildomos informacijos ar pagalbos“, – sako ekspertė.

Naudinga nebijoti klausti, pasitarti, o prireikus – kreiptis ir į banko specialistus dėl papildomos informacijos ar pagalbos.

Du būdai

Pasak L. Žukovės, palikimas priimamas dvejopai: bendra tvarka arba pagal turto apyrašą.

„Priėmus palikimą bendra tvarka, paveldėtojas prisiima visą atsakomybę už mirusiojo įsipareigojimus – tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Vadinasi, atsiradus papildomų įsiskolinimų, jie tampa paveldėtojo atsakomybe“, – teigia L. Žukovė.

Kitu atveju palikimą priimti galite pagal turto apyrašą. Tada paveldėtojas atsako tik ta dalimi, kurią paveldi, ir taip apsaugo save nuo įsipareigojimų, viršijančių paveldimo turto vertę.

„Turto apyrašą sudaro antstolis pagal paveldėtojo prašymą. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas tais atvejais, kai paveldėtojas neturi visos informacijos apie mirusiojo turtą. Taip galite išvengti rizikos susidurti su netikėtais finansiniais įsipareigojimais“, – pažymi banko ekspertė.

Kreiptis į banką

Sužinojus, kad miręs asmuo turėjo būsto paskolą, tačiau pats nebuvote bendraskolis, kuo greičiau kreipkitės į banką ir informuokite apie paskolos turėtojo mirtį. Tai leis bankui laiku inicijuoti paskolos administravimo procesą ir, jei reikalinga, pasiūlyti individualų sprendimą.

„Svarbiausia – nedelskite. Nors įmokų mokėjimas nesustoja automatiškai, bankas gali pasiūlyti laikinų pagalbos priemonių – įmokas atidėti arba peržiūrėti. Kuo anksčiau informuosite banką, tuo lengviau išvengsite delspinigių ir kitų papildomų rūpesčių“, – sako ekspertė.

Priešingu atveju bankas gali pateikti užklausą Registrų centro Testamentų registrui, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo turtą ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo. Tuomet paveldėtojai oficialiai informuojami apie atsakomybę ir yra priverčiami vykdyti numatytus įsipareigojimus.

Gali padėti

Galimas paveldėjimo žingsnis – pasidomėti, ar miręs asmuo turėjo gyvybės draudimą, kuriame numatyta kompensacija mirties atveju. Tokios išmokos gali padėti padengti dalį ar visą paskolos likutį.

„Jei buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, joje gali būti nurodyta, kad tam tikra pinigų suma išmokama artimiesiems – dažniausiai polise nurodytam asmeniui arba paveldėtojams. Tokia išmoka gali padėti padengti visą likusią paskolos sumą arba bent jos dalį. Kartais tai tampa svarbiu finansiniu saugikliu šiuo ir taip jautriu laikotarpiu“, – komentuoja L. Žukovė.

Jeigu nesate tikri, ar miręs asmuo buvo apsidraudęs, verta pasikalbėti su kitais artimaisiais arba kreiptis į draudimo bendroves. Gauta išmoka gali sumažinti rūpesčių ir padėti priimti ramų, gerai apgalvotą sprendimą dėl paveldėto turto.