Paukštininkystės ir kiaulininkystės sektorių atstovai: Vyriausybės parama – per maža

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas Seimo Kaimo reikalų komitete teigė, jog norėtų, kad valdžia nežvelgtų į gyvulininkystės sektoriaus atstovus kaip į lobistus ir įtrauktų į sprendimų priėmimo procesą.

„Galbūt prašyčiau (žemės ūkio – ELTA) ministro, kad nebijotų mūsų kaip lobistų, bet kažkiek įtrauktų į derinimo darbą, nes mes visada konstruktyviai teikiame (argumentus – ELTA) ir kažkokius techninius klausimus deriname su specialistais, (...) kad paskui neužplauktume ant rifų, kurių niekas nenumatė“, – teigė jis.

A. Baravykas taip pat pažymėjo, kad paramos schemose, patvirtintose pagal Europos Komisijos (EK) komunikatą, yra įvairių sąlygų, kurias ne visos įmonės, kurioms reikalinga parama, atitinka. Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacija vadovas Vytautas Tėvelis, teigdamas, kad parama apskritai ženkliai mažesnė, nei buvo prašoma Vyriausybės.

„Parama perpus mažesnė nei pageidavome, bet išanalizavę medžiagą ir tikslingai panaudoję paramos sumą, galėsime išspręsti sunkiausias paukštininkystės problemas, kylančias šiandien. Pateiktoje Vyriausybės paramos teikimo koncepcijoje yra sudėta įvairių apribojimų tiekimui, ir daug įmonių negalės pasinaudoti arba galės pasinaudoti labai maža dalimi šios paramos“, – teigė jis.

„Norime sužinoti, ar ši koncepcija yra jau patvirtinta Vyriausybėje ir mes jos keisti negalime, (...) ar mes galime lanksčiai daryti pakeitimus diskutuodami su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padaliniais ir realiai panaudoti šias lėšas?“ – klausė jis.

„Vyriausybė kolektyviniu sprendimu apsisprendė ir tos koncepcijos artimiausiu laikotarpiu mes negalime keisti. Tokia, kokia patvirtinta, (bendru – ELTA) sprendimu keliauja į EK.

Pirmiausia parama turi pradėti veikti: jei matysime, kad ji nepadeda, galėsime ją keisti“, – atsakydamas V. Tėveliui teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė paramos koncepcijai nuo pandemijos nukentėjusiems paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams. Preliminarus lėšų poreikis siekia 12 mln. eurų.

Pagal Europos Komisijos komunikato 3.12 skirsnį tinkamais pareiškėjais būtų laikomos įmonės, kurios užsiima kiaulių auginimu, naminių paukščių auginimu mėsai ir kiaušinių gavyba, paukščių skerdimu ar paukštienos perdirbimu, kiaušinių pakavimu ar kiaušinių perdirbimu ir jų pardavimų pajamos iš minėtos veiklos 2019 metais turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.

Šių įmonių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu turi būti sumažėjusi 30 proc. ir daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, o jų vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2020 metais ir kiekvienu tinkamu finansuoti laikotarpiu, palyginti su 2019 metų vidutiniu metiniu darbuotojų skaičiumi, sumažėjo ne daugiau kaip 30 proc.

Pagal šį skirsnį paukštininkystės sektoriui būtų skirta 4,2 mln. eurų paramos, kiaulininkystės – 2,6 mln. eurų.

Pagal komunikato 3.1 skirsnį pagalba būtų skiriama kiaulių ir paukščių (viščiukų broilerių, kalakutų) laikytojams kompensuoti nuostoliams už 2021 metų sausio–birželio mėnesius, nustatant tinkamus finansuoti laikotarpius.

Pagalba būtų mokama tik tada, jeigu tinkamu finansuoti laikotarpiu bendros vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų arba kiaulių laikytojų pajamos buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su nustatyto atitinkamo ankstesnių metų laikotarpio vidutinėmis pajamomis.

Pagal šį skirsnį paukštininkystės sektoriui būtų numatyta 3,7 mln. eurų, kiaulininkystės – 1,5 mln. eurų.