Pasitraukė pusė elektros tiekėjų, o kompensacijų tvarka – tik dabar: kas kaltas?

„Perlo energija“, nutraukdama veiklą, 180 tūkst. gyventojų išmetė į garantinį tiekimą.  

Tą kartą Vyriausybė nukentėjusiems mokėjo kompensacijas, vėliau „Perlo“ klientus perėmė kitas tiekėjas – „Enefit“.  

Pernai jis apsiėmė rūpintis ir bankrutavusios „EGTO energijos“ klientais. Tik šįkart užsidirbo baudą. 

„Pažeidė konkurencijos įstatymą, kai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi reikiamo leidimo, sudarė sandorį su „EGTO energija“ ir perėmė šios bendrovės klientus“, – aiškino Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Bendrovė sprendimo neskųs, žada susimokėti.

„Daugiau kaip 86 tūkst. eurų bauda“, – pranešė J. Ivanauskienė.

Iš nepriklausomų elektros tiekėjų pusės nebeliko. Be anksčiau minėtų dviejų, elektros kainų švytuoklės neatlaikė ir „Birštono elektra“.

Tiesa, tvarką, kas ir kaip gyventojams tokiais atvejais turėtų kompensuoti nuostolius, Vyriausybė patvirtino visai neseniai.  

Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją.

„Vyriausybė beviltiškai vėluoja, nes tada, kai reikėjo tvarkų ir kompensacijų, ji apskritai nieko negalėjo padaryti“, – piktinosi Seimo narys Gintautas Paluckas. 

Opozicija stebisi, kodėl tokia tvarka nenumatyta iš karto, priimant liberalizavimo įstatymą.  

„Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją. Eksperimentuojama su vartotojais“, – pabrėžė  Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Vyriausybė patvirtino – jei iš rinkos pasitrauks dar kas nors, reguliuotojas apskaičiuos kompensacijos dydį, o suma bus pervesta į asmeninę elektros vartotojo sąskaitą.

„Nuostoliai susidarytų tokiu atveju, jeigu rinkoje siūlomas pigiausias elektros energijos tiekimo tarifas būtų didesnis negu, kad vartotojai turėjo pagal sutartį“, – sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Šiuo metu elektrą buitiniams vartotojams tiekia keturi tiekėjai: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir vos 100 vartotojų turinti Kauno termofikacijos elektrinė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Energetikos ministerija įsitikinusi, kad ir tiek tiekėjų pakanka.

„Yra galima ganėtinai stipri konkurencija, tą mes matome telekomunikacijų rinkoje“, – tikino I. Žilienė.

Noru ateiti į nepriklausomų tiekėjų rinką – niekas netrykšta. 

„Šiandien nesame gavę indikacijų, kad būtų norinčių ateiti“, – teigė energetikos viceministrė.

Anot tiekėjų, kalti politikai, mat visą atsakomybę dėl elektros kainų svyravimų užkrovė tik ant tiekėjų pečių.

„Tie pasiūlymai eina labiau rinkos suvaržymo, sureguliavimo ir vienintelio monopolinio žaidėjo likimo linkme, o ne rinkos skatinimo, aktyvinimo, kad atsirastų daugiau žaidėjų rinkoje, kaip yra Latvijoje, Estijoje, kaip yra kitose aplinkinėse Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. 

Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių.

Latvijoje šiuo metu veikia septyni nepriklausomi elektros tiekėjai, Estijoje – šeši.

Liberalizacija kitose Baltijos šalyse baigėsi kone prieš dešimtmetį. Lietuva trečiąjį liberalizavimo etapą yra atidėjusi iki 2026 metų.

„Matome daugybę neteisybės atvejų, kai tiekėjai užrakina, paprastai tariant, nepalankiose sutartyse gyventojus ar įmones ir atitinkamai pelnosi nepaisant to, jog biržoje kainos yra nukritę“, – pabrėžė G. Paluckas.

„Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių, be jokių mokesčių, ir kad visus nuostolius kažkodėl turi visiškai tiesiogiai prisiimti tiekėjas“, – piktinosi „Enefit“ vadovas.

Esą konkurencija ir tarp trijų tiekėjų galėtų būti didesnė, jei gyventojai aktyviau persirašinėtų sutartis, o nepatikusį tiekėją keistų drąsiau.

„Buvo asocijuojama liberalizacija su staiga išaugusiomis kainomis. Matėme, kad dalis politikų nevengdavo pašpilkuoti tiekėjus – štai, kad galbūt jie piktnaudžiauja. Galbūt tas nepasitikėjimas ir užprogramavo tam tikrą tokį neveikimą“, – samprotavo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Nepriklausomo tiekėjo Lietuvoje apskritai dar nėra pasirinkę maždaug pusę milijono vartotojų.  

Vidutinė tiekėjų siūloma fiksuotų planų kaina šiuo metu siekia apie 24 centus, kol biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 11 centų.