Išmokos per karus, okupacijas nukentėjusiems asmenims ir nusipelniusiems veikėjams neturėtų būti siejamos su pensiniu amžiumi.

Trūksta sąsajų su pensiniu amžiumi

Tokias išvadas skelbia Lietuvos išlaidų socialiniam sektoriui analizę atlikęs Pasaulio bankas (PB). Jo išvadose kritikuojama valstybinių pensijų sistema, pagal kurią nukentėjusiems ir valstybei nusipelniusiems asmenims kompensacijos mokamos jiems sulaukus pensinio amžiaus.

„Nukentėjusiesiems priklausančių kompensacijų paveldėtojai sudaro 12 proc. visų pensininkų ir jų namų ūkio pajamos yra 9 proc. didesnės nei kitų. Nors šios kategorijos žmonės, be abejo, kentėjo dėl įvairių tragedijų, neaišku, kodėl kompensacija už jų kančias siejama su pensiniu amžiumi. Sąsajų su pensiniu amžiumi pagrindo trūksta ir skiriant apdovanojimus mokslininkams", - teigiama ataskaitoje.

Anot PB, kompensacijos mokslininkams turėtų būti mokamos ne kaip pensijos, o nustačius atitinkamą atlyginimo struktūrą, taip pat teikiant pripažinimo dovanas, dovanojant dideles sumas ir panašiai.

Siūlo keisti administravimo tvarką

Pasaulio bankas taip pat siūlo pakeisti karių ir pareigūnų valstybinių pensijų administravimo tvarką - perduoti jų kontrolę iš Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų „Sodrai". Ji esą turi daugiau pajėgumų stebėti, kaip veikia ši sistema, ir prognozuoti tolesnes finansavimo reikmes.

Valstybinės pensijos skiriamos tiesiai iš valstybės biudžeto - tam reikia 0,34 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigiama ataskaitoje. PB atkreipia dėmesį, jog kol kas išlaidos valstybinėms pensijoms nėra didelės, bet prognozuoja, kad greitu laiku jos gali išaugti.

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 2008-2009 metais nuo karo ir okupacijų, priverstinėse darbo stovyklose nukentėjusiesiems, politiniams kaliniams, dalyvavusiems likviduojant Černobylio katastrofos padarinius, bei atleistiems iš tarnybos asmenims atitenka 191 mln. litų, dar 58 mln. litų skiriami pirmo ir antro laipsnio valstybines pensijas gaunantiesiems, menininkų kompensacijoms, nusipelniusiems profesoriams, signatarų rentoms ir jų palikuonims.

Vyriausybė rengia pakeitimus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisų projektus, kuriuose numatomomis pataisomis būtų sumažintos valstybinės ir našlių pensijos.

Pataisomis siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinių pensijų bazės minimalus dydis yra 200 litų, o minimalus našlių pensijos bazinis dydis - 70 litų. Atsisakius minimalių ribų, socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybinių pensijos bazės dydį galėtų nustatyti Vyriausybė savo nutarimu, atsižvelgdama į situaciją valstybės ir "Sodros" biudžete.

Vyriausybės parengtame Nacionaliniame susitarime numatoma, kad valstybinės pensijos turėtų mažėti penktadaliu, o našlių pensijos - 8 procentų.

Valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų grupę sudaro asmenys, gaunantys nukentėjusių asmenų valstybines pensijas (daugiau nei 90 tūkst.). Pirmo laipsnio valstybines pensijas gauna daugiau nei 1100 asmenų, antro - per 6 tūkst. piliečių, dar pustrečio tūkstančio gauna mokslininkų valstybines pensijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ekspertai pabrėžia, kad šios pensijos dažniausiai mokamos kaip papildomos išmokos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis.