BNS kalbinti verslo organizacijų atstovai, be kita ko, iš Vyriausybės tikisi stabilumo ir kartu baiminasi, kad siekiant finansuoti gimstamumą skatinančias priemones gali būti didinami mokesčiai.
Dėmesys – konkurencingumui, ekonomikos augimui
Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas teigiamai vertina tai, kad Vyriausybės programoje daugiau dėmesio skirta ekonomikos augimui.
„Yra tikslas dabar – gal tiksliai nepacituosiu, bet kad turim tapti viena patraukliausių valstybių investicijoms regione. Mes vis dar norėtumėm, kad turėtumėm tikslą tapti pati patraukliausia visoje Europoje, o ne regione, bet jau gera pradžia“, – BNS sakė V. Šilinskas.
Tačiau, anot jo, asociacija pasigenda dėmesio švietimui ir talentų ugdymui, nes konkurencingumas, anot jo, yra protingi žmonės.
„Labai norėtumėm iš verslo pusės, kad būtų daugiau dėmesio švietimui ir talentams, nes neturime nei naftos, nei dujų, tai pagrindinis mūsų konkurencingumas ir yra protingi žmonės. Ir tam reikia investuoti į švietimą. Ir ne tik pinigus investuoti, mokyklų pristatyti, bet į kokybę jo. (..) Dabar matome tokią stagnaciją ar net po truputį važiavimą žemyn labiau“, – teigė V. Šilinskas.
„Ir tada pagrindinis (dalykas – BNS) – pasitikėjimas verslu ir efektyvumas. Verslas yra partneriai, mes galime padėti valstybei uždirbti pinigus ir norime tą daryti kartu“, – pridūrė „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė teigia, kad Vyriausybės programa yra „ambicinga ir pozityviai nuteikianti“ ir kaip vieną svarbiausių jos punktų išskiria siekį netaikyti pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui.
„Labai tikimės, kad tuoj prasidėjus rudens sesijai tas reinvestuojamo pelno paskatų modelis bus įteisintas ir mes taip pat turėsime kaip kaimyninės šalys tą reguliacinę ir mokestinę priemonę, kuri skatins verslus investuoti į naujus įrengimus, gamyklas, taip pat ir išmaniuosius įrengimus“, – BNS teigė R. Radavičienė.
LPK generalinės direktorės teigimu, klausimų kelia tai, ar užteks resursų įgyvendinti užsibrėžtas ambicijas.
„Truputėlį neramina, kad dingo įsipareigojimas nedidinti mokesčių, bet labai viliamės, kad vis tik ir premjero lūpomis ištartas pažadas, kad pirmenybė ir prioritetas bus skiriamas ekonomikos gerinimui ir auginimui, kas tada savaime didins galimybes užtikrinti ir socialinę gerovę, didinti išmokas tiems, kam jų labiausiai reikia“, – tikino pramonės atstovė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat išskiria naujojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus dėmesį šalies konkurencingumui ir ekonomikos auginimui.
„(Vyriausybės programoje – BNS) nemažai to konkurencingumo, viso to ekonominio dalyko. Kaip premjeras ir kalbėjo iš Seimo tribūnos, tai pas jį ta ekonominė dedamoji, investicijų pritraukimas, konkurencingumas labai komunikacijoje stipriai girdisi. (...) Jeigu lyginant per paskutines kelias Vyriausybes, tai jis tą turi kaip tokį esminį akcentą“, – BNS sakė A. Romanovskis.
„Iki šiol kažkas norėdavo perskirstyti (valstybės biudžetą – BNS), o uždirbsim ar neuždirbsim – čia kitas klausimas. Tai jis (M. Sinkevičius – BNS) ir sako, kad reikia mums uždirbti tuos pinigus. O uždirbti ką reiškia? Kad tavo ekonomika būtų konkurencinga su tavo kaimynais. Čia ir mokestinės aplinkos klausimas, ir biurokratizmo“, – kalbėjo LVK vadovas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Ernestas Einoris sako, kad nemažai nuostatų naujoje programoje perkelta iš ankstesnės, bet labiausiai džiuginantis pasikeitimas – įsipareigojimas stiprinti šalies konkurencingumą.
„Dar paminėčiau, kas naujo atsirado šios Vyriausybės programoje, tai toks teiginys-principas, kad dirbančio žmogaus padėtis neturi būti blogesnė nei nedirbančio. Tai čia turbūt kas turima omenyje, tai vadinamieji nedarbo spąstai, tai situacija, kai nedirbdamas žmogus dėl išmokų kurį laiką gali gauti net daugiau pinigų į rankas negu įsidarbinęs“, – BNS aiškino ekspertas.
Kinijos veiksnys – daugiau galimybių šalies eksportui, baiminamasi mokesčių didinimo
Naujai Vyriausybei numatant normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija, LPK generalinė direktorė sako, jog tai yra jautrus klausimas, tačiau atvertų daugiau galimybių šalies eksportui.
„Verslas yra labai lankstus, jis persiorientuoja ir persitvarko, bet, matyt, tai irgi būtų galimybės verslams šitame visame neapibrėžtumo ir geopolitinės situacijos lauke turėti drąsesnius kelius investuoti kalbant apie eksportą, apie vertės grandines. Nors išties draugystė turi irgi savo kainą“, – svarstė R. Radavičienė.
Anot A. Romanovskio, iš Vyriausybės verslas labiausiai tikisi stabilumo: „Didžiausias tikriausiai lūkestis yra stabilumas. Politinis stabilumas ir labai aiškūs prioritetai, ypatingai saugumo, gynybos srityje, yra tokie baziniai, fundamentalūs dalykai, ant ko viskas stovi.“
Verslo atstovas taip pat pabrėžė nerimaujantis, jog norint finansuoti naujos Vyriausybės gimstamumą skatinančius pasiūlymus gali prireikti didinti mokesčius.
„Kad demografija yra prioritetas, labai aiškiai programoje matosi, (...) bet čia yra du aspektai: vienas aspektas, kad demografijos problemas bandoma spręsti daugiau tokių subsidijų, išmokų, dotacijų principu ir tai yra vienas elementas, bet tai truputį neramina, nes žmonių apsisprendimas ir demografinės problemos yra kompleksinės“, – BNS sakė A. Romanovskis.
„Galvojama, kad vien subsidijinis planas gali paskatinti žmones apsispręsti turėti daugiau vaikų. Neramina dėl to, kad jeigu tai yra tiktai subsidijos, kurios visos kainuoja, tada klausimas, kaip už tai reikės užmokėti. Verslininkams visą laiką yra tokia grėsmė, kad vienoje pusėje bandoma turėti socialinę darbotvarkę ir ją reikės finansuoti, pavyzdžiui, mokesčių padidinimu. Apie tai nėra kalbama (viešai – BNS), bet toks nerimas yra tam tikras“, – kalbėjo verslo atstovas.
LLRI ekspertas E. Einoris mano, jog M. Sinkevičiaus Vyriausybės ambicija peržiūrėti vaiko išmokų sistemą ir didinti paramą šeimoms yra brangi priemonė ir gali neduoti norimo efekto.
„Jeigu šeimos skatinimo priemonės būtų finansuojamos išskirtinai skolos sąskaita vis daugiau skolinantis, tai reikštų, kad ateities kartoms mes perkeltume mokėjimus už palūkanas (...). Dalinant tuos pažadus taip pat reikia ir adekvačiai įvertinti ir finansines galimybes, ir realybę“, – sakė analitikas.
A. Romanovskis taip pat išreiškė lūkestį, kad ši Vyriausybė didins minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) remdamasi ekonomine, o ne politine logika.
„Mūsų lūkestis, kad Vyriausybė, ypatingai kada mes kalbame apie MMA nustatymą, į tai žiūrės per ekonominę prizmę, o ne per politinę. Nes iki šiol mes visą laiką matome, kad MMA nustatymas yra labiau politinis – toks „paimk ir padalink“ principas“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Iš finansų ministro tikimasi kūrybiškesnio požiūrio į finansus
Opozicijos politikams keliant klausimų dėl finansų ministro Taurimo Valio kompetencijos LPK vadovė R. Radavičienė iš naujo ministro tikisi drąsesnio ir kūrybiškesnio požiūrio į finansus.
„Visi suprantame, kad fiskalinė drausmė egzistuoja, labai svarbu jos laikytis, bet drąsos, lankstumo ir kūrybiškumo ir gebėjimo skaičiuoti ne tik dviejų eilučių principu biudžetą – tai ne tiktai pajamos ar išlaidos, bet gebėjimas pamatyti, kiek viena ar kita investicija generuos grąžos truputėlį ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė ji.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas sako besitikintis, kad naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika tęs ankstesnių ministrų darbus ir išlaikys komunikaciją su socialiniais partneriais.
„Su pastaraisiais dviem ministrais buvo tie santykiai susinormalizavę ir tikrai buvo galima dirbti darbinėse grupėse. (...) Svarbu, kad nebūtų užsidaręs ir kad toliau būtų tęsiamas dialogas“, – BNS sakė G. Špakauskas.
„Kiek mes bent jau bendravome, kiek matėme iš Kaimo reikalų komiteto posėdžio, Kęstutis Mažeika tikrai tą žemės ūkį palaiko, matom tą tokį sveiką požiūrį ir mes, kaip Lietuvos ūkininkų sąjunga, jį palaikome“, – pridūrė jis.
Pasak ūkininkų sąjungos pirmininko, tikimasi, kad K. Mažeika laikysis pažadų mažinti biurokratiją, suvienodinti tiesiogines išmokas.
Be to, G. Špakausko teigimu, ypač svarbu, jog būtų dialogas tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų.
„Yra labai svarbus Nacionalinės žemės tarnybos klausimas, žvėrių daromos žalos klausimas, paukščių daromos žalos klausimas, kiti aplinkosauginiai dalykai, mėšlo klausimai ir taip toliau. Labai daug sričių yra, kas tiesiogiai liečia kiekvieną ūkininką asmeniškai. Ir iki šiol Aplinkos ministerija buvo labai uždara“, – teigė G. Špakauskas.
(be temos)