OPEC šalys ketina prisukti naftos čiaupą

Smukusios degalų kainos daugeliui tampa šiokia tokia paguoda ekonominių neramumų laikotarpiu. Tuo džiaugiasi ne visi. Gerokai atpigęs juodasis auksas nerimą kelia Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms, kurios rytoj renkasi į skubų posėdį Austrijoje. Jame bus siūloma mažinti gavybos apimtį.

Kaina krito perpus

OPEC atstovai užsimena, kad naftos gavybą jie gali mažinti kelis kartus iš eilės. Organizacijai vadovaujantis Chakibas Khelilas teigė, kad Vienoje rengiamame neeiliniame posėdyje bus svarstomas siūlymas naftos gavybą sumažinti net iki 2 mln. barelių per dieną. Taip pat neatmetama galimybė mažinti gavybą dar kartą vėliau, kad būtų pašalintas rinkoje egzistuojantis naftos perteklius ir su paklausa sulygintas tiekimas.

Dar visai neseniai aukštos naftos kainos šiurpino visą pasaulį ir grasino rimtomis bėdomis ir taip jau stringančioje ekonomikoje. Šių metų vasarį jos perkopė 100 JAV dolerių už barelį, o vasaros viduryje fiksavo visų laikų rekordą – liepos 11 d. už barelį naftos buvo prašoma daugiau kaip 147 JAV dolerių.

Naftos brangimo priežasčių buvo ieškoma visur ir visokių: vieni nurodė neva išsekusius šios žaliavos išteklius, kiti kaltino susilpnėjusią JAV valiutą, treti pirštais badė spekuliantus.

Tačiau JAV įsisiautėjusiai finansų krizei apėmus ir kitas šalis, naftos kainos pasileido žemyn su lėtėjančia pasaulio ekonomika ir mažėjančia žaliavos paklausa. Visai neseniai nafta fiksavo žemiausią – 66 JAV dolerių – kainą per pastaruosius metus, o šiomis dienomis jos kaina laikosi virš 70 JAV dolerių ribos.

Narių pozicijos skiriasi

Natūralu, kad tokia padėtis netenkina naftą eksportuojančių šalių, o perpus atpigusi nafta, nepaisant stiprėjančio JAV dolerio, toli gražu neprimena to aukso amžiaus, kuriame šią vasarą gyveno OPEC šalys.

Tačiau net ir gerokai nukritus žaliavos kainoms, analitikai prognozuoja, kad ją išgaunančios bendrovės fiksuos rekordinį metinį pelną. Spėjama, kad naftos bendrovių trečio ketvirčio pajamos bus 25 proc. didesnės už tą patį praėjusių metų laikotarpį. Net ir smarkiai kritusi dabartinė naftos kaina yra dešimt kartų didesnė už tą, kurios reikėtų, kad didžiausia pasaulyje naftos bendrovė "Exxon Mobil" metus baigtų be jokio pelno.

Karingiausiai naftos gavybos klausimu nusiteikusios Venesuela ir Iranas, norinčios išlaikyti kiek galima aukštesnes žaliavos kainas. Tuo metu didžiausia OPEC narė – Saudo Arabija – laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos – ji jau nuo vasaros viršija nustatytas naftos gavybos kvotas, kad padėtų nuo kreditų krizės nukentėjusioms Vakarų šalims. Naujienų agentūros "Bloomberg" duomenimis, organizacijos narės praėjusį mėnesį kvotas viršijo apie 0,38 mln. barelių per dieną.

Savaitraštis "Economist" nurodo, kad ketvirtadienį OPEC bandys siekti kompromiso nustatydama 28,8 mln. barelių per dieną kvotą ir naftos gavybą sumažindama 1,8 proc. Tokie preliminarūs planai jau davė rezultatą: nafta brango tris dienas iš eilės ir jos kaina kiek smuktelėjo tik antradienį JAV doleriui gerokai pabrangus euro atžvilgiu.

Kaina lemia gamybos apimtį

Nukritusios naftos, kaip, beje, ir maisto kainos, daugiausia naudos teikia ekonomikos nepritekliaus spaudžiamiems paprastiems vartotojams. Be to, įkandin mažėjančioms kainoms seka ir infliacija. Tiesa, baiminamasi, kad naftos kainų šokas šią vasarą bus pažeidęs ekonomikos augimo potencialą ir laikinai išpūtęs infliacijos rodiklius.

Aukštos naftos kainos turi didelę įtaką gamybos procesams ir gali lemti ne tik mažesnį vartojimą, bet ir mažėjančią gamybos apimtį. Žaliavos kainoms perkopus tam tikrą ribą, kai kurių gamyklų ir gamybos įrangos eksploatacija tampa neefektyvi.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad naftos kainoms perkopus 120 JAV dolerių už barelį, gamybos mastas JAV per metus gali sumažėti 4 proc., o Europos šalyse – 2 proc. Sumažėjusi gamybos apimtis gali tiesiogiai paveikti bendrojo vidaus produkto augimą ir, pavyzdžiui, JAV jį sumažinti 0,2 proc. per metus.