- Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos finansų grupės „OP Financial Group“ bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 ir 2026 metais augs vienu procentiniu punktu daugiau nei šiemet – po 3 proc.
„OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas (Jona Vidgrenas) pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais jau yra spartesnis nei Estijos ir Latvijos.
„Tikimės, kad augimo tempai dar gerės kitais metais, o augimas išliks gana stabilus artimiausius kelerius metus, todėl situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė J. Widgrenas.
Bankas nepakeitė rugsėjo mėnesio BVP augimo prognozių, tačiau perskaičiavo metinę infliacijos prognozę – šių metų pabaigoje ji sieks 1,3 proc. – 0,7 proc. punktu mažiau.
Anot banko, kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc. Tai antras didžiausias rodiklis Baltijos šalyse po Estijos, kur kitąmet laukiama 3 proc. sieksiančios infliacijos.
(...) Situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera.
Anot J. Widgreno, bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvoje augs ir privačios investicijos.
„Šiais metais ypač klesti Lietuvos gamybos sektorius, o ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris stipriai prisideda prie ekonomikos augimo, o didžioji dalis BVP augimo šiemet buvo pasiekta dėl informacijos ir komunikacijos veiklos. Lietuvoje šis sektorius (IRT – BNS) yra stiprus ir tai yra geras ženklas“, – sakė J. Widgrenas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika atrodo itin gerai, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis.
„Lietuvos ekonomika vystėsi gerokai geriau nei kitų Baltijos šalių, ypač Estijos, bet taip pat geriau nei Latvijos ekonomika. 2022 ir 2023 metais Lietuvos ekonomika iš esmės stagnavo, tačiau šiais metais augimas jau pradėjo spartėti ir iš tikrųjų jis buvo gana neblogas, bent jau palyginti su daugeliu Europos ekonomikų“, – sakė J. Widgrenas.
Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Baltijos šalių ekonomikų augimas pastaraisiais metais taip skyrėsi, yra pramonės gamyba.
„Lietuvos gamybos sektorius vidutiniškai augo pagal ilgalaikę augimo tendenciją, o dabartinėje Europos ekonominėje situacijoje tai yra gana geras rezultatas“, – sakė J. Widgrenas.
Ekonomisto teigimu, Latvijos ir Estijos pramonė pastaruosius kelerius metus veikė gana prastai.
„Visos Baltijos šalys yra gana priklausomos nuo eksporto. (...) Estija yra labai priklausoma nuo Suomijos statybų sektoriaus, o, kaip žinome, jis jau kelerius metus yra gana prastos būklės. (...) Latvija yra gana priklausoma nuo Šiaurės šalių – Suomijos ir Švedijos, o ekonominė situacija Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra pablogėjusi“, – aiškino J. Widgrenas.
Anot „OP Corporate Bank“, šiemet Lietuvos BVP augs 2 proc.
Be to, bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį turėtų ketvirtą kartą sumažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais iki 3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...