Degalinių atstovai: gyventojai pilnus bakus užsipila rečiau

Vilnietis Andrius sako, degalams per mėnesį išleidžiantis nedaug – apie 60 eurų. Tikina, kad jau ketverius metus važiuoja dviračiu, tad į degalines skuba tik esant būtinybei. Dažniausiai dėl darbo reikalų.

Tačiau didžioji dalis gyventojų, nepaisant daugiau nei dvigubai išaugusių degalų kainų, įpročių nekeičia.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad beveik pusei apklaustųjų degalų kainų padidėjimas nepadarė jokio poveikio. Jie automobiliu važiuoja tiek pat, kaip ir anksčiau. 1 proc. nurodė, kad pastaruoju metu automobiliu važiuoja netgi daugiau. Kad kelionių skaičių sumažino, pasisakė trečdalis. Kad aukštos degalų kainos nuo kelionių neatbaidė, tikina ir Lietuvos energetikos agentūra. Degalų suvartojimas, palyginti su pernai, Lietuvoje išaugo.

„Lyginant praėjusių metų pirmuosius keturis mėnesius ir šių metų pirmuosius keturis mėnesius, matome kad, apimant įvairias degalų rūšis, didėjo apie 3 proc., benzino – net iki 26 proc.“, – pabrėžė Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiūtė.

Ekonomistų tokios tendencijos nestebina, mat kilo ne tik kainos, bet ir žmonių atlyginimai. Per pastaruosius dešimt metų – net 3,5 karto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Žmonės gyvena savo gyvenimą. T. y. leidžia pinigus, kuriuos turi. Prieš dešimt metų minimalus atlyginimas buvo 870 litų. Šiuo metu trišalėje taryboje svarstoma pataisa, kad minimalus atlyginimas nuo kitų metų būtų 860 eurų“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tačiau degalinių atstovai nesutinka, kad gyventojų vartojimas dėl kainų nemažėja, esą išaugusį vartojimą galėjo lemti pervežimo sektorius, o gyventojai degalinėse pilnus bakus užsipila rečiau.

„Stebima tendencija, kad anksčiau žmonės atvažiuodavo ir dažniau užsipildavo pilną baką, dabar daugėja žmonių, kurie orientuojasi į konkrečią sumą“, – pastebėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Beveik du trečdalius visos Lietuvai reikalingos naftos suvartoja kelių transporto priemonės.

„Daugiausia taupytume, jei bent tris dienas dirbtume iš namų. Vertinome, kad vidutinis atstumas iki darbo maždaug 15 km. Tokiu atveju per metus sutaupytume net daugiau nei 500 eurų“, – supažindino A.Bagočiūtė.

Degalinių atstovai sako, kad ieškoti būdų, kaip sutaupyti, labiau linkę pasienio gyventojai.

„Kalbame apie tris savivaldybes: Kalvarijos, Marijampolės ir Lazdijų, kurios tiesiogiai ribojasi arba yra šalia Lenkijos. Ten duomenys rodo, kad apie 20–30 proc. sumažėjo degalų poreikis“, – akcentavo E.Cicėnas.

Šiuo metu Lenkijoje benzinas kainuoja 1,56 euro, dyzelis – 1,57 euro. Lietuvoje jau tris savaites degalų kainos mažėja. Naujausiais duomenis vidutiniškai 1 l benzino kainuoja 1,95 euro, o dyzelis – 1,93 euro.