Vilnietis Andrius nuotolinę saulės elektrinę įsigijo prieš porą metų. Kol kas patenkintas, nors pripažįsta, kad investicija dar neatsipirko.  

„Manau, kad atsipirkimas bus per 5–6 metus. Bet psichologiškai smagu gauti nulines sąskaitas, nes tu jau pamiršai tuos pinigus, kuriuos investavai“, – pasakojo vilnietis Andrius Čerškus.

Tačiau yra ir tokių, kuriems tapti gaminančiais vartotojais nesiseka. Nors turi namą ir net ūkinį pastatą, ant kurio norėtų pastatyti saulės baterijas, to padaryti niekaip neišeina. Kreipėsi į ESO, bet nesėkmingai.

„Nurodėme adresą, jie pasižiūrėjo pagal žemėlapį ir pasakė, jog viskas tvarkoje, galite 10 kilovatų be problemų. Užpildėme paraišką, susimokėjome 41 eurą, po savaitės gavome atsakymą, kad visgi negalime, nes sena linija, sena pastotė ir turime susimokėt daugiau nei 9 tūkst.“, – teigė Skuodo rajono gyventojas Egidijus Šiaulys.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Pasak ESO, Egidijui tiesiog nepasisekė su vieta. Jų duomenimis, 19 iš 20 elektros gamintojais tapti norinčių mokėti už nieką nereikia.

„96–98 proc. vairuotojų, gaminančių klientų yra prijungiami be jokių papildomų kaštų“, – tikino ESO atstovė Rasa Juodkienė. 

Saulės energetikos asociacija turi kitokius skaičius nei ESO.

„Nuo metų priklauso turbūt, bet kažkur svyruoja tarp 10–15 proc. Visų norinčių pasijungti savo namus, gauna atsakymą iš ESO, kad reikalinga investicija arba, kad tų galimybių ten nėra apskritai“, – kalbėjo Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.

Be to, vartotojai raginami pagalvoti, kad gal nebūtina ant pastato dėti maksimalaus – dešimties kilovatų galingumo saulės baterijas. Būtent iki dešimt dar remia valstybė. Jei norite daugiau kilovatų, valstybės paramos negausite.

Jei prireikia investicijų elektros linijoms, reikalingą sumą pagal įstatymą ESO ir vartotojas dalinasi per pusę. Tačiau Egidijus vis tiek nesupranta, kodėl turėtų mokėti 9 tūkst. eurų.

„Energetikos ministerija sako, kad eikime prie žaliosios energetikos, dėkimės saulės elektrines, kad nebūtume priklausomi, bet iš kitos pusės yra tokia kliūtis kaip ESO, kada nėra renovuoti tinklai nuo sovietinių laikų“, – piktinosi vyras.

Dar viena išeitis – nuotolinės saulės elektrinės. Saulės parkų pasiūla didelė, o nuo šios savaitės jau galima pasinaudoti nauja valstybės parama – nuotolinėms elektrinėms skirta 15 mln. eurų.

„Parama skirta 1 kilovatui įrengtosios galios – 323 eurai. Gyventojai gali pretenduoti į šią paramą iki šių metų gegužės 5 dienos“, – pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiuo metu kilovatas galios saulės parke kainuoja apie 900 eurų, tad su parama nesiektų nė 600 eurų.

„Parkuose dabar kaina yra brangesnė, bet atsipirkimas yra apie 3–4 metus“, – teigė A. Karazinas. 

Žmonės kur kas labiau naudojasi parama pasistatyti saulės elektrinę savo namuose, nors čia parama mažesnė.

„Turi galimybę tiesiogiai suvartot dalį elektros energijos ir kai tu tiesiogiai naudoji, tai tau nereikia mokėti elektros tinklais pasinaudojimo mokesčio. Tie, kurie turi namuose, tai galės pasistatyti akumuliatorius, o tie, kurie parkuose turės, tai tokios galimybės nėra“, – akcentavo Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas.

Tačiau privalumų turi ir nuotolinės saulės elektrinės, ypač tiems, kas nenori labai gilintis.

„Ten pastatoma elektrinė yra pačiu geriausiu būdu, užtikrinant patį didžiausią derlių, ja rūpinamasi, tu ją gali permesti ant bet kurio savo nekilnojamo turto vieneto, turinčio sutartį su ESO“, – kalbėjo A. Karazinas.

Paraiškas dėl paramos nuotolinėms saulės elektrinėms bus galima teikti iki gegužės 5 dienos.