Nepaisant didesnės vėjo elektrinių gamybos Lietuvoje – kainų augimas

Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 36 proc. nuo 80 Eur/MWh iki 109 Eur/MWh.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, rugsėjo elektros kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje ir aukštesnės kainos kaimyninėse rinkose.

„Rugsėjį elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė kelių veiksnių visuma. Dėl remonto darbų elektros negamino branduolinės elektrinės Skandinavijoje: buvo sustabdytas didžiausias Europoje „Olkiluoto“ 1,6 GW galios blokas Suomijoje ir trys Švedijos branduoliniai generatoriai. Taip pat įtaką elektros kainai darė reikšmingai išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje bei žemesnis nei įprastai Europos dujų saugyklų užpildymas prieš šildymo sezono pradžią. Rugsėjį dujų kainos Lietuvoje viršijo 80 Eur/MWh ribą ir pasiekė aukščiausią lygį per paskutinius ketverius metus, todėl visame regione brango elektros gamyba šiluminėse elektrinėse. Taip pat mėnesio pradžioje dėl kasmetinių techninio aptarnavimo darbų rinkai nebuvo prieinama „NordBalt“ jungtis su Švedija“, – sakė P. Kozlovas.

„Lietuva ir toliau didžiąją dalį elektros energijos pasigamino šalies viduje. Per rugsėjį vietos elektrinės pagamino 939 GWh elektros energijos ir užtikrino 85 proc. šalies poreikio. Praėjusį mėnesį trečdaliu didėjo vėjo elektrinių generacija – ji siekė 510 GWh ir sudarė daugiau nei pusę visos šalies gamybos. Vėjo jėgainės kompensavo mažesnę saulės elektrinių generaciją, kuri siekė 237 GWh. Nepaisant mažesnės saulės elektrinių generacijos, bendra vėjo ir saulės elektrinių generacija rugsėjį preliminariai siekė 747 GWh. Tai daugiau, nei tuo pačiu metu prieš metus pagamino visos vietos elektrinės – 732 GWh“, – teigė P. Kozlovas.

Išaugusios elektros kainos visoje Europoje

Rugsėjį elektros kainos augo visose Baltijos šalyse. Vidutinė didmeninė elektros Lietuvoje buvo 109 Eur/MWh (+36 %), Latvijoje – 109 Eur/MWh (+36 %), Estijoje – 75 Eur/MWh (+27 %). Didesnės kainos fiksuotos Lenkijoje – 150 Eur/MWh (+12 %), Vokietijoje – 145 Eur/MWh (+14 %). Švedijos pietinėje zonoje kaina siekė 107 Eur/MWh (+47 %). Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Švedijos šiaurinėse zonose – apie 41 Eur/MWh (+17 %), Norvegijos šiaurinėje zonoje – 33 Eur/MWh (+121 %) ir Suomijoje – 57 Eur/MWh (+38 %).

Vidutinė elektros kaina rugsėjį Lietuvos kainų zonoje pastaruosius dvejus metus siekė 84 Eur/MWh. Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1100 GWh, tai yra 7 proc. daugiau nei rugpjūtį. Bendrai Lietuvoje per rugsėjį buvo pagaminta 939 GWh elektros energijos – 1 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 929 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 85 proc. šalies elektros energijos poreikio.

Vėjo elektrinių generacija augo

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausia – 54 proc. visos Lietuvos gamybos, jų generacija padidėjo 33 proc. nuo 384 GWh iki 510 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 35 proc. nuo 365 GWh iki 237 GWh, jos pagamino 25 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Šiluminių elektrinių generacija siekė 63 GWh, hidroelektrinių – 70 GWh, o kitų elektrinių generacija – 60 GWh.

Bendras importo kiekis sumažėjo 9 proc. nuo 389 GWh iki 353 GWh, palyginti su rugpjūčio duomenimis. Rugsėjį importas iš Švedijos siekė 51 proc., iš Latvijos 42 proc. ir 7 procentus iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 15 proc. nuo 244 GWh iki 208 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 48 proc., 30 proc. į Latviją, o likę 22 proc. į Švediją.