Neišsprendžiamas degalų kainų galvosūkis

Dėl pastaruoju metu smarkiai pabrangusių degalų nuolat linksniuojama "Mažeikių nafta" atmeta visus kaltinimus. Esą vienintelis kainų šuolio kaltininkas – akcizą degalams pakėlusi valdžia.

Mes – ne monopolininkai

Didžiausios Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovės verslo plėtros vadovas Sigitas Zakalskis vakar surengtoje spaudos konferencijoje įrodinėjo, kad "Mažeikių nafta" nėra monopolininkė ir nesinaudoja dominuojančia padėtimi rinkoje. Ne kartą girdėtus teiginius, kad bendrovė degalus šalims kaimynėms parduoda pigiau nei Lietuvoje, jis vadino mitu.

"Pirmiausia noriu pabrėžti, kad "Mažeikių nafta" nėra monopolininkė. Mes konkuruojame su daugeliu perdirbimo gamyklų, kurios gali ir veža degalus į Lietuvą", – įrodinėjo pašnekovas. Tiesa, vėliau jis pripažino, kad apie 95–98 proc. Lietuvoje parduodamų degalų pagaminama "Mažeikių naftoje", kaip ir apie 90 proc. viso parduodamo benzino Latvijoje.

Visi atsiriekia savo dalį

"Mažeikių nafta" šiuo metu užima didelę rinkos dalį Lietuvoje, tai reiškia, kad mūsų kaina yra pigesnė nei bet koks alternatyvus pasiūlymas. Mūsų teikiamos pristatymo, distribucijos paslaugos, kreditavimo sąlygos yra geresnės nei kitų rinkos žaidėjų", – tikino S.Zakalskis.

Jei degalinių valdytojai sutinka mokėti "Mažeikių naftos" siūlomą kainą, tai reiškia, kad ji yra mažesnė, negu degalus kainuotų atsivežti. Tačiau kartais degalinių tinklai, dažniausiai "Statoil", paskelbia, kad vieną ar kitą degalų rūšį importuos iš savo gamyklų Norvegijoje ar kitoje šalyje. Tokiu atveju "Mažeikių naftos" padiktuota kaina iš tiesų yra pernelyg didelė pardavėjams. Mat net apskaičiavę transportavimo išlaidas ir importo muitus, degalinių tinklai nusprendžia atsivežti degalus.

S.Zakalskis taip pat pabrėžė, kad pakilus akcizui Lietuva tapo sala, aplink kurią degalai pigesni. Dėl to gerokai sumažėjo jų suvartojimas, ypač dyzelino, kurį perka įmonės.

Krovinių vežėjai degalus nuo metų pradžios pilasi Lenkijoje, nes per pastarąjį pusmetį apie 20–30 proc. nukritus zloto kursui, degalai ten tapo pigesni nei Lietuvoje.

Be to, S.Zakalskio teigimu, Lietuvos mažmenininkai taip pat atsiriekia savo dalį: apie 25–32 centus už litrą. Vienam litrui benzino pardavėjai taiko maždaug 8 proc., o dyzelinui – apie 12 proc. antkainį.

O "Mažeikių naftos" dalis benzino kainoje esą siekia vos 96 centus, dyzelino – 1,2 lito už litrą ir tai tik dėl to, kad brangiai kainuoja pati žaliava.

"Mūsų dalį kainoje sudaro kintanti "Platt's" – agentūros, skaičiuojančios, už kiek tą dieną galima nusipirkti tanklaivį, pilną žaliavos, – kaina. Plius mūsų antkainis. Bet tai sudaro mažiau nei trečdalį visos kainos", – tikino S.Zakalskis.

Akcizo kėlimas – tik nuostolis

"Sausį pasienio ir pagrindiniuose tranzito keliuose esančiose degalinėse dyzelino apyvarta smuko 30–40 proc., nes didieji vežėjai ėmė piltis ten, kur pigiau – Latvijoje ir Lenkijoje, smuko ir pervežamų krovinių kiekis", – kalbėjo "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas. Esą dėl to valstybė gali nesurinkti planuojamo akcizo mokesčio, ir jo pakėlimas padarys tik daugiau žalos nei naudos.

Tiesa, jei zlotas vėl imtų kainuoti maždaug 95 lietuviškus centus, kainos vėl suvienodėtų. Benzino akcizas Lietuvoje siekia 1500 litų už 1000 l, o Lenkijoje –1648 zlotus (1285,4 lito). Dyzelino akcizas – 1140 litų Lietuvoje ir 1142 zlotus (apie 904 litus) – Lenkijoje.

Latvijoje degalų akcizas kol kas yra gerokai mažesnis.

"Pavyzdžiui, mažeikiškiai, kuriems iki Latvijos yra gal apie 11 km, nuvažiavę įsipilti pilną baką benzino ir sugrįžę atgal sutaupo 25 litus. Tai dideli pinigai", – pavyzdį pateikė "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas. Panašiai elgiasi ir prie Lenkijos sienos gyvenantys tautiečiai.

Tačiau nuo vasario latviai ketina didinti akcizą. Tuomet kainos turėtų tapti panašios.

Kalta svyruojanti valiuta

Primename, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad "Mažeikių nafta" naudojasi monopolistės teisėmis ir naftos produktus kur kas pigiau parduoda Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Jo teigimu, lietuviai už degalus moka maždaug 20 centų už litrą brangiau nei kaimynai.

Tačiau S.Zakalskis tvirtina, kad parlamentaras pateikė iškreiptą vaizdą, nes naudojo 2007 m. valiutų kursus. Esą pagrindinis nesusipratimų kaltininkas – dar 2007 m. lapkritį ES duomenų bazėje pateikti skaičiavimai.