Pasak jos, likusią metų dalį vartotojų kainos kas mėnesį toliau turėtų augti.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė taip pat pastebi, kad Lietuvoje tęsiasi „chroniška“ paslaugų infliacija.

„Taip ir tikėjomės, kad jau po defliacinio laikotarpio (0,2 proc. mėnesio defliacijos rugpjūtį  – BNS), kuomet ir sezoniškumo komponentė veikia, rugsėjį stebėsime infliacinius procesus ir, matyt, ateinančiais mėnesiais gali jie tęstis ir toliau“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Grįžimas į į mokyklas, susijusios įvairios sezoninės prekės, rūbai, avalynė prisidėjo prie kainų augimo. Taip pat, matyt, tebesitęsia paslaugų infliacijos dedamoji, kuri yra Lietuvoje būdinga chroniškai ir nuolat – dėl darbo kaštų, atlyginimų kilimo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, – sakė analitikė.

Anot jos, kol kas infliacijos augimą slopina žemos, vartotojams palankios nedidelės energetikos kainos, dėl jų lėčiau brangsta ir kitos prekės ar paslaugos.

„Naftos rinkoje išlieka vartotojams, pirkėjams palankios tendencijos – naftos kaina nekyla, priešingai, vangesnė pasaulio raida, įvairūs prekybos barjerai, trikdžiai slopina paklausą energetikos nešėjams. Vartotojų infliacijai tai palanku, nes naftos, energetikos nešėjų kainos turi įtakos plačiam prekių ir paslaugų spektrui“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, pagrindinis neapibrėžtumas šiemet – kokios bus šildymo kainos, kurios priklausys ir nuo orų.

Savo ruožtu kitąmet infliaciją skatins mokesčių pokyčiai, antros pensijų kaupimo pakopos reforma, didėsianti minimali alga.

„Turėsime tą tokią jau prociklinę valdžios sprendimų dedamąją, kuri kaitins infliacinius procesus per didesnį vidaus vartojimą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė mėnesio infliacija rugsėjį siekė 0,4 proc., išankstinė metinė – 3,7 proc., o vidutinė metinė – 2,8 procento.