Nedarbo problema: kodėl emigracija tampa atpirkimo ožiu?

Išvyksta aktyviausieji

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo beveik 1,4 mln. gyventojų, o bedarbių užfiksuota apie 95,5 tūkst. (dirbti galintys asmenys – aut. past.). Tai yra 14 proc. mažiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Per septynerius metus Lietuvoje nedarbas sumažėjo beveik tris kartus.

Dažnai, kai kalbama apie mažėjantį nedarbo lygį, emigracija tampa atpirkimo ožiu. Teigiama, esą Lietuvą palieka darbo neturintys gyventojai, bandydami surasti laimę svetur, ir taip mažindami nedarbo lygį. Remiantis oficialia statistika, šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo beveik 51 tūkst. gyventojų, didžioji dalis – Lietuvos piliečiai. Palyginkime: pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.

Vis dėlto banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad didžiausia problema yra ne pats nedarbo lygis, o tai, kad šalį palieka išsilavinę ir dirbantys asmenys.

"Emigracija nedarbo lygiui, žinoma, yra reikšminga, tačiau šiuo metu jos svarba yra išsikvėpusi. Nedarbo lygis jau kurį laiką nėra didelis, o nemažą dalį nedirbančiųjų sudaro tie bedarbiai, kurių kvalifikacinės žinios ir gebėjimai yra nepaklausūs, neatitinkantys rinkos poreikių. Tokie žmonės sunkiai save realizuotų ir užsienyje, nes dažnai nekalba užsienio kalbomis, o tai – viena didžiausių kliūčių. Emigracija dabar yra opi dėl to, kad išvyksta aktyvūs darbo rinkos dalyviai, turėję darbą ir Lietuvoje, bet siekiantys išbandyti save kitose šalyse, pagerinti savo ekonominę situaciją arba tiesiog pasisemti patirties iš Vakarų", – aiškino ekspertė.

(A. Ufarto / BFL nuotr.)

Išvyksta jaunimas

Socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika sutiko, kad emigracija nebedaro didelės reikšmės nedarbo lygiui. Pasak jo, jau daug metų pastebima, kad su didėjančia emigracija didėja ir žmonių užimtumas Lietuvoje, o išvyksta dažniausiai jauni žmonės, siekiantys tiesiog susirasti geriau apmokamą darbą Vakaruose.

"Jaunimo nedarbas, o jis šių metų antrajį ketvirtį siekė maždaug 12 proc., yra skaičiuojamas apimant tą amžiaus grupę, kur beveik visi dar mokosi ar dirbti nelabai gali. Todėl praktiškai juos laikyti bedarbiais sudėtinga. Palyginti su ES vidurkiu, pas mus yra kur kas didesnė procentinė dalis jaunimo, kuris mokosi. Taigi, nors skaičiai kartais atrodo baisiai, jie ne visuomet atspindi realią situaciją", – pabrėžė ekspertas.

D.Burneikos nuomone, didžiausia problema darbo rinkoje šiuo metu yra net ne pati emigracija, o netolygus darbo jėgos pasiskirstymas šalyje.

"Lietuvoje yra labai nevienoda padėtis. Jeigu analizuotume metropolinius centrus, tai juose darbuotojų netgi trūksta. O vidutinio dydžio periferiniuose miestuose pastebime darbuotojų perteklių", – pridūrė D.Burneika.

Vilioja atlyginimais?

Kita vertus, verslas jau gana seniai skambina pavojaus varpais, esą Lietuvoje trūksta darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Dalį jų siūloma įsivežti iš kitų šalių.

I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad įmonės iš tiesų susiduria su vis daugiau iššūkių, norėdamos prisivilioti ar išlaikyti esamus darbuotojus, kurių darbas reikalauja specifinių žinių.

I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.

"Įmonės šią problemą nurodo kaip vieną rimčiausių trikdžių jų tolesnei plėtrai ar net sėkmei. Tokie darbo rinkos neatitikimai verčia darbdavius vilioti darbuotojus vis aukštesniais atlyginimais. Tai įrodo neslopstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas, šiemet siekiantis beveik 9 proc.", – teigė ekspertė.

Dėl darbuotojų trūkumo paslaugų sektoriuje pastaruoju metu ypač sparčiai kilo darbo užmokestis. Kadangi paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro esminę dalį, atitinkamai išaugo ir paslaugų kainos, reikšmingai paveikusios bendrą infliacijos rodiklį.

Statistika rodo, kad įsibėgėjusi infliacija jau šiek tiek pristabdė ir vartojimą, kuris augo dėl darbo užmokesčio kilimo ir padidėjusių gyventojų pajamų.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, natūralu, kad kylant kainoms krenta gyventojų perkamoji galia, tad jie išgali už tą pačią sumą įpirkti vis kuklesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

Lietuvoje sparčiausiai kyla matematinio, informacinių technologijų bei inžinerinio profilio specialistų darbo užmokestis. Šios srities darbuotojų trūkumas labiausiai jaučiamas.

I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.

Oficiali statistika

• Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį 2017 m. ketvirtį siekė 6,6 proc.

• Per ketvirtį (liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 0,4 proc. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį 2017 m. ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 5,5 proc.

• Bedarbių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 95,5 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 6,7 tūkst. (6,5 proc.), o per metus – 15,5 tūkst. (14 proc.).

• Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 12 proc. – 1,1 proc. mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais ir taip pat 1,1 proc. mažiau nei trečiąjį 2016 m. ketvirtį.

• Ilgalaikis nedarbas trečiąjį ketvirtį sudarė 2,5 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 0,1 proc., per metus – 0,3 proc.

• Trečiąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,359 mln. gyventojų - 0,3 proc. (4 tūkst.) mažiau nei balandžio-birželio mėnesiais.

• Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 945,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų – 2,8 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei antrąjį ketvirtį. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) ekonomiškai neaktyvių gyventojų buvo senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.

BNS inf.