Institucijos nebendradarbiauja

Kvalifikuotų darbuotojų paieška ir įdarbinimu iš Ukrainos užsiimančios įmonės "Nautilus LT" projektų vadovė Jūratė Bružienė pasakojo, kad kai kurios darbo rinkos sferos jau kurį laiką yra tuščios. Nėra kam dirbti, todėl specialistų ieškoma Ukrainoje. Vis dėlto dažnai darbuotojų nevilioja galimybė dirbti Lietuvoje, nes dokumentų tvarkymas užtrunka be galo ilgai, todėl neapsimoka laukti.

"Pati įdarbinimo sistema yra labai ilga. Pas mus sutvarkyti dokumentus trunka apie 2–2,5 mėn., o kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Latvija ar Lenkija, viskas sutvarkoma per mėnesį. Todėl darbuotojai iš Ukrainos nesuinteresuoti laukti", – situaciją nupasakojo J.Bružienė.

Ji įsitikinusi, kad ilgiausiai įdarbinimo procesą iš trečiųjų šalių vilkina Lietuvos darbo birža. Anot J.Bružienės, pirmenybė teikiama lietuviams ir šalyje jau registruotiems asmenims, todėl darbo skelbimas jų laukia mėnesį. Kitą mėnesį Darbo biržos specialistai tvarko darbo leidimo dokumentus. Paprastai užsieniečiams yra išduodamas leidimas Lietuvoje dirbti metus, bet jis gali būti pratęstas.

Ne vienus metus Ukrainoje specialistų ieškančios įmonės atstovai tikina, kad jei vyktų spartesnis įdarbinimo procesas, trūkstamas darbo vietas jau seniai būtų užpildę profesionalai, tačiau dabar reikia tenkintis kai kurių sektorių ne visais darbo tempais ir mažesniu Lietuvos bendruoju vidaus produktu (BVP). "Ukrainiečiai yra geri specialistai, baigę universitetus, tad nereikia jų iš karto nuvertinti", – patikino J.Bružienė.

Vyksta nesusikalbėjimas

Projektų vadovė įsitikinusi, kad tarp institucijų turėtų būti didesnis bendradarbiavimas. Šiuo metu Darbo birža pateikia netikslius duomenis Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK). J.Bružienė sakė, kad pastarąjį kartą konfederacijos organizuojamame susitikime Darbo biržos atstovų nebuvo.

"Kažkas turi pasakyti, kokių darbuotojų trūksta ir kokių reikia ieškoti svetur. Specialybes, kurių darbuotojų tikrai labai trūksta, su Darbo biržos pateiktu profesijų sąrašu prasilenkia", – sakė J.Bružienė.

Jos teigimu, Darbo biržos atstovai neįvertina ne tik ilgo įdarbinimo proceso. Neskaičiuojama, kad reikės užsieniečius mokyti, tad kol jie normaliai įeis į Lietuvos darbo rinką, dar užtruks.

J.Bružienė atskleidė, kad nesusikalba ne tik Darbo birža su LPK, bet ir kitos valstybinės institucijos. Specialistei iškilo klausimas, ar darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvoje yra drausti ir reikia už juos mokėti įmokas "Sodrai". Į šį klausimą pati "Sodra" atsakyti negalėjo. Ligonių kasos moteriai pasakė, kad tokie darbuotojai turi patys pasirūpinti sveikatos draudimu.

"Žiniasklaida rašo, kad Lietuvoje yra didelis darbo jėgos trūkumas, bet informacijos gavimas yra labai ribotas. Atsakymus į skubius klausimus ligonių kasos pateikė labai operatyviai, o "Sodra" delsia jau dvi savaites", – apie valstybinių institucijų neveiksnumą kalbėjo J.Bružienė.

Užsieniečiai nėra prioritetas

LPK Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė taip pat tikino, kad įdarbinimo iš trečiųjų šalių problema Lietuvoje gana opi. Ji tikino, kad susidaro tam tikras paradoksas: nors nedarbo lygis šalyje išlieka gana didelis, tačiau kartu Lietuvai trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Dėl didelės emigracijos ir atlyginimų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse skirtumų, problemų demografijos srityje, į darbdavių poreikius neorientuotos švietimo sistemos, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti tinkamos kvalifikacijos specialistų, ypač techninių profesijų atstovų – siuvimo technologų, siuvėjų, tolimųjų reisų vairuotojų, suvirintojų, virėjų, statybininkų ir kt. Dėl išvardytų priežasčių prognozuojama, kad iki 2030 m. bus prarasta iki 35 proc. darbingo amžiaus žmonių.

"Šiuo metu galiojantis teisinis imigracijos procesų reglamentavimas yra paremtas nacionalinio saugumo ir vietinės darbo rinkos apsaugos principais. Darbo migracija matoma tik kaip laikina ir antrinė priemonė darbo rinkos poreikiams tenkinti. Imigracijos potencialo Lietuvos ūkio plėtrai neišnaudojimas lemia, kad iki šiol nebuvo skiriamas prioritetinis dėmesys specialistams iš trečiųjų šalių pritraukti", – komentavo D.Rimašauskaitė.

Komunikacijos departamento vadovė pabrėžė, jog dėl užsitęsusių įdarbinimo procesų Lietuva praranda konkurencinį pranašumą prieš kaimynines šalis. Jos teigimu, greita trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūra yra itin reikalinga šiuo metu sparčiai besivystančioms pramonės šakoms.

Inžinerinės pramonės sektoriuje 2016 m. planuojama 5 tūkst. darbo vietų plėtra, transporto sektoriuje bent viena įmonė 2016 m. planuoja 2 tūkst. darbo vietų plėtrą. Tačiau šiam sektoriui itin trūksta darbuotojų.

"Nors Lietuvos darbo biržoje yra įregistruota nemažai asmenų, ieškančių vairuotojo darbo, didžioji jų dalis yra bent kartą praradusieji teisę vairuoti dėl girtumo, todėl nepageidaujami darbdavių. Numatoma, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas išliks iššūkiu Lietuvos darbo rinkai ir ateityje", – patikino D.Rimašauskaitė.

Ji minėjo, kad užsieniečiams Lietuvos rinka nėra labai patraukli ne tik dėl ilgos įdarbinimo procedūros, bet ir dėl to, kad Lietuvoje siaurai apibrėžiama kvalifikacija. LPK Komunikacijos departamento direktorė tikino, kad ji gali būti patvirtinta tik turint diplomą, nėra mechanizmo, kaip įrodyti praktinę patirtį. Taip pat sudėtingi gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimai, tai ypač aktualu įdarbinant tolimųjų reisų vairuotojus.

Žada keisti įstatymus

D.Rimašauskaitė informavo, kad Seime planuojama svarstyti įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimus, kurie leistų supaprastinta tvarka įdarbinti trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečius. Įstatymas atleistų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti trečiųjų šalių piliečiams, kurių profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Būtų reikalauja gauti tik nacionalinę D vizą, tuomet būtų galima iš karto pradėti dirbti, nereikėtų kreiptis į Darbo biržą ir gauti leidimo dirbti.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Monika Rimdžiūtė informavo, jog šiuo metu šalyje labiausiai trūksta suvirintojų, metalinių konstrukcijų surinkėjų, staklių operatorių, siuvėjų. Statybų sektoriuje didžiausias trūkumas yra mūrininkų, betonuotojų, elektrikų ir ekskavatoriaus mašinistų. Paslaugų sferoje išskiriama tik viena profesija – tarptautiniai krovinių vairuotojai.

LPK Komunikacijos departamento vadovė D.Rimašauskaitė įžvelgė sąrašo trūkumą – jis tvirtinamas tik du kartus per metus: iki liepos 1 d. ir iki sausio 1 d., todėl neatspindima reali darbo rinkos situacija.

"Akivaizdu, kad darbuotojų trūkumas bei poreikis įdarbinti trečiųjų šalių piliečius matomas ir kitose profesijose. Tik šių darbuotojų darbdaviai dažnu atveju ieško ne tarp Darbo biržoje registruotų bedarbių ir neregistruoja laisvų darbo vietų. Tai neturėtų būti kliūtimi, ribojančia įmonės galimybes įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Įvertinus objektyvų darbuotojų trūkumą ir kitose ekonominės veiklos rūšyse, sąrašas turėtų būti praplėstas bei papildytas, siekiant, kad nauja siūloma tvarka iš tikrųjų būtų efektyvi", – patikino atstovė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu iš trečiųjų šalių mūsų valstybėje dirba beveik 14 tūkst. asmenų, Kauno mieste ir rajone – beveik 900.

Nedarbas šalyje – 7,8 proc.

Šių metų rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 139,4 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 7,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per liepos mėnesį darbdaviai registravo 29,0 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 20,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.