Ne tik dovana, bet ir sveikata: kokią arbatą dažniausiai renkasi lietuviai?

„Šaltuoju metų laiku mūsų parduotuvėse arbatos įsigyjama kone pusantro karto daugiau negu pavasarį ir vasarą. O šventiniu Kalėdų laikotarpiu kai kurių arbatų paklausa pakyla net 2–3 kartus, lyginant su kitais mėnesiais. Juk pakuotė gardžios arbatos – šilta ir labai universali dovana“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Iš viso lietuviškas prekybos tinklas siūlo per 650 skirtingų arbatos pasirinkimų.

Prekybos tinklo duomenimis, populiariausia išlieka juodoji arbata – per metus parduodama maždaug milijonas pakuočių arbatos pakeliuose. Didžiąją dalį pardavimų sudaro gerai žinomi prekių ženklai, tokie kaip „Lipton Yellow Label“ ir „Dilmah Premium“.

Pirkėjai taip pat noriai renkasi ir birią juodąją arbatą – pernai per visus metus pardavimai viršijo pusę milijono įvairaus dydžio pakuočių.

V. Drulienė atkreipia dėmesį į tendenciją, kad šiemet pastebimai auga vaisinės arbatos ir žolelių funkcinės arbatos pardavimai. Vaisių arbatos pakeliuose per tris šių metų ketvirčius parduota per 805 tūkst. pakuočių – 12 procentų daugiau, o žolelių funkcinės arbatos – beveik 185 tūkst. pakuočių – penktadaliu daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Prekybos tinklo duomenys rodo, kad pirkėjai vis labiau vertina lietuviškas žolelių arbatas – karštu vandeniu užpilti mišiniai šaltuoju metų laiku padeda sustiprinti imunitetą, palengvina kovą su peršalimo virusais. Erškėčių vaisiai, liepų ir ramunėlių žiedai, melisų lapai, čiobreliai ir raktažolių šaknys – tai tik keli ingredientai, kurie naudojami populiariausioms „Žolynėlio“ arbatoms gaminti. O tokie lietuviškų arbatų pavadinimai kaip „Nervus“, „Gripus“, „Bronchus“ ar vaikams skirtos „Šaltukui paspaudus“ pirkėjams padeda lengvai susiorientuoti, nes simboliškai nurodo karšto gėrimo paskirtį – padeda nuraminti, atpalaiduoti, pasveikti ir sustiprėti.

„Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas atkreipia dėmesį, kad arbatos nauda gali būti labai įvairi – vienos rūšies gėrimas gali tonizuoti, suteikti energijos, o kitos rūšies – nuraminti ir atpalaiduoti.

Pasak maisto gamybos eksperto, įdomu tai, kad tiek juodoji, tiek žalioji arbata gaminama iš to paties augalo – kininio arbatmedžio – lapų. Skirtingos gamybos technologijos, oksidacijos ir fermentacijos procesai sukuria didžiausius skirtumus: vieni lapeliai nuskinami labai švieži ir jų oksidacija sustabdoma, todėl arbata tampa žaliąja, kiti lapeliai nuskinami vėliau ir džiovinami gauna daugiau deguonies, todėl patamsėja ir įgyja intensyvesnį aromatą – tampa juodąja arbata. Ir žalioji arbata, ir juodoji arbata yra puikus antioksidantų šaltinis, todėl padeda saugoti organizmą nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad geriausia įsigytą arbatą suvartoti per metus, nes vėliau arbatžolės ima prarasti vertingąsias savybes. „Jeigu dovanojate arbatą savo šeimos nariams, draugams ar kolegoms, palinkėkite kuo daugiau progų mėgautis šiuo senas tradicijas ir turtingą istoriją turinčiu gėrimu“, – šypsosi prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas.