„Nežaiskime skaičiais. Iš tikrųjų mes turime labai konkrečius poreikius“, – žurnalistams Medininkuose sakė šalies vadovas.
Aukščiausi šalies politikai yra sutarę mažiausiai iki 2030 metų gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant Lietuvoje išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti kelių tūkstančių Vokietijos karių priėmimui.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad jo Vyriausybė laikosi pozicijos gynybai ir toliau skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kol kas anksti iki galo tiksliai atskleisti finansavimą 2027 metams.
„Mes mokame ne procentais, mes mokame labai konkrečiais eurais ir centais. Tai šiuo atveju mums labai svarbu, kad kariuomenės poreikiai, o kariuomenės poreikiai yra visos valstybės poreikiai, (...) kad jie sutaptų su tais finansiniais resursais, kuriuos mes galime skirti“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, per didelis finansavimas galėtų reikšti rizikas nepanaudoti lėšų efektyviai, bet per maži asignavimai neleistų finansuoti kariuomenės pajėgumų laiku.
G. Nausėda žadėjo būti aktyvus svarstant 2027 metų valstybės biudžetą. Jis paprastai registruojamas spalį ir priimamas gruodį.
BNS rašė, kad Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)