„Atkreipčiau dėmesį į tai, kad ekonominės šios krizės pasekmės gali būti labiau ilgalaikės ir net sureguliavus patį konfliktą galime jausti degalų rinkoje, energetinių išteklių rinkoje tam tikrą įtampą gerokai ilgesniam laikui. Lietuva jau ėmėsi tam tikrų priemonių pristabdyti degalų kainų didėjimui. Taip, galima ginčytis, ar tos priemonės yra duodančios didelį efektą, ar ne, bet mes turime puikiai suprasti, kad bet kokios priemonės, susijusios su mokesčiais, antru galu smogia biudžetui ir didina biudžeto deficitą“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Nausėda.
„Todėl, įvertinant tų priemonių mastą, reikia įvertinti ir tai, kad konfliktas gali būti ilgesnės trukmės ir todėl radikalūs pokyčiai mokesčių sistemoje gali lemti labai dideles pinigų sumos netektis ir sukelti tam tikrų fiskalinių problemų“, – tęsė šalies vadovas.
Anot jo, dėl šios priežasties dalis valstybių nesiima veiksmų, o dalis, kaip ir Lietuva, imasi riboto masto priemonių.
Šalies vadovas teigė, kad valstybės, nusprendusios taikyti dideles mokesčių lengvatas, šiuo metu patiria finansinę įtampą.
Reikia tęsti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą
G. Nausėdos manymu, valstybei reikėtų tęsti su atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra susijusius projektus. Pasak šalies vadovo, tai gali padėti išlaikyti stabilią elektros kainą ir užtikrinti verslo konkurencingumą iškilus analogiškoms krizinėms situacijoms.
„Manau, kad mums reikia ir toliau įgyvendinti tokius projektus, kurie yra susiję su atsinaujinančių energetikos išteklių plėtojimu, kadangi mes puikiai matome, kad tokiomis krizinėmis situacijomis atsinaujinančių energijos išteklių gamyba leidžia užtikrinti, kad didelės naftos ir dujų kainos nepersiduos į elektros energijos kainą“, – aiškino jis.
„Tai yra geroji šito reiškinio pusė, kad galime tikėtis, kad bent jau elektros energijos generacija vyks priimtinomis sąlygomis, priimtinomis kainomis ir nemažins mūsų šalių verslo konkurencingumo“, – pridūrė prezidentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seime priimtą įstatymą, kuriuo iki birželio vidurio sumažintas akcizas dyzelinui.
Akcizo tarifo pastovioji dalis dviems mėnesiams sumažinta įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Galutinė kuro kaina gyventojams turėtų mažėti maždaug 6 centais už litrą (su PVM).
Pagal Finansų ministerijos sukurtą mechanizmą, akcizas sumažintas tiek, kad valstybės biudžeto netekimus visiškai kompensuos dėl išaugusių degalų kainų padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos.
Tuo metu Seimas skubos tvarka svarsto kitą prezidento projektą, kuriuo numatoma įtvirtinti mechanizmą, pagal kurį kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos.
Mechanizmas ir jo trukmė būtų aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, kitą dieną galiojančias maksimalias kainas apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)