Naujo ciklo pradžia: kur kreipti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos trajektoriją?

Daugiau balanso

EK patvirtinta 180 mln. eurų Valstybės pagalbos schema turėtų atverti kelią augti naujiems elektros energijos kaupimo pajėgumams. Pagal schemą pagalba bus teikiama juridiniams asmenims tiesioginių dotacijų forma, skirta paremti įrengiant ne mažiau kaip 1 200 megavatvalandžių (MWh) naujų elektros energijos kaupimo pajėgumų. Projektai bus atrenkami konkursu, o didžiausias pagalbos intensyvumas sieks 30 proc. investicinių išlaidų.

Pasak M. Nagevičiaus, dideli energijos kaupimo įrenginiai jungiasi prie elektros perdavimo tinklo, jie yra itin brangūs, kainuoja milijonus. Anot energetikos eksperto, šios investicijų labai reikia dėl dviejų aspektų. „Pirmiausia dėl to, kad elektros energijos kaina nesvyruotų taip smarkiai, nepriklausomai nuo to, ar pučia vėjas, ar šviečia saulė. Dabar, jeigu pastebėjote, esant saulėtoms arba vėjuotoms dienoms, būna labai žema elektros kaina, bet jeigu nėra vėjo, elektros kaina yra labai aukšta. Svyravimas yra gana didelis, per dieną kaina svyruoja nuo 0 iki 300 Eur/MWh. Talpos statomos norint to išvengti ir jos pasikrauna, kai yra žemos elektros kainos, o išsikrauna, kai jos yra aukštos, ir kainos svyravimas pradeda mažėti“, – aiškina jis.

Kuo daugiau vėjo elektrinių, tuo didesnis yra elektros prekybos balansavimo poreikis. Kai trūksta balansavimą teikiančių įrenginių, kainos pradeda augti ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką darosi sunkiau: „Kai atsiranda šie akumuliatoriai, baterijos, jos tinka balansavimo paslaugoms teikti. Joms esant, elektros energijos kainos tiek smarkiai nenukrenta ir balansavimo kaštai tiek nepadidėja, tada ir investuoti į saulės ir vėjo elektrines labiau apsimoka. Tokiu atveju investicijos į atsinaujinančiąją energetiką nestoja.“

„Tinkantis ir laiku priimtas sprendimas yra labai svarbus. Mes su energetikos ministru gal metus šnekame, kad to tikrai labai reikia, šiuo metu tai tikriausiai yra svarbiausias atsinaujinančiosios energetikos klausimas, nors, aišku yra ir kitų labai svarbių klausimų. Šios paramos suderinimas su EK yra labai svarbus darbas Lietuvai. Per ketverius metus ministerija pridarė ir gerų, ir blogų dalykų, bet šis yra tikrai geras“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Pasak jo, paprastam vartotojui didesnis elektros energijos kaupimo įrenginių įjungimas į tinklą ir bendras atsinaujinančiosios energetikos skatinimas turės apčiuopiamos naudos, nes tai labiau sumažina elektros energijos kainas rinkoje, o sumažėjus kainai rinkoje tiekėjai, tikėtina, irgi siūlys mažesnes kainas vartotojams. Be to, tie žmonės, kurie už elektrą moka priklausomai nuo rinkos kainos svyravimų, naudą pajus iš karto.

Padarinių grandinė

Vienoje pusėje – džiugesys dėl teigiamo postūmio atsinaujinančiosios energetikos kryptyje, kitoje – žinia, kad Lietuvoje šiemet suvartota 31 proc. daugiau dujų nei pernai. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ teigimu, dujų paklausa augo dėl kiek žemesnės metų pradžioje besilaikiusios oro temperatūros ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje.

Geroji žinia, kad Lietuva neperka rusišku dujų, tačiau M. Nagevičiaus vertinimu, tai neišsprendžia energetinės nepriklausomybės klausimo. „Energetinė nepriklausomybė visų pirma reiškia tai, kad eksportuoji daugiau energijos negu importuoji. Tada esi energetiškai nepriklausomas arba bent jau daugmaž sulyginęs tuos rodiklius. Jeigu importuoji daug dujų, tavo energetinė nepriklausomybė krinta. Tai daro neigiamą įtaką ekonomikai, išleidi pinigų užsienyje, nes perki dujų“, – paprastai aiškina energetikos ekspertas.

Yra ir kita problema: Europos dujotiekio sistema yra susijusi ir net jeigu Lietuva neperka rusiškų dujų, sunaudoja daug per savo suskystintųjų gamtinių dujų terminalą atsivežtų dujų iš Norvegijos ar kitų šalių, ir taip yra išnaudojamas visas terminalo pajėgumas. Išnaudodami daugiau dujų patys, mažiau jų galime nukreipti Lenkijai, o ši gali mažiau nukreipti Čekijai, kuri neturi kitos galimybės ir perka rusiškas dujas.

„Netiesiogiai, bet kuo mes daugiau vartojame dujų, tuo daugiau Europa importuoja dujų, ir kuo daugiau Europa importuoja dujų, tuo daugiau importuoja rusiškų dujų. Padarinių grandinė taip veikia, kadangi visos rinkos yra susijusios. Galime didžiuotis, kad rusiškų dujų neperkame, bet mūsų dujų vartojimas daro įtaką rusiškų dujų pirkimui Europoje“, – teigia jis.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas sutinka, kad yra tokių segmentų, kur sudėtinga atsisakyti dujų vartojimo. „Pavyzdžiui, „Achemai“ norint atsisakyti dujų, reikia diegti vandenilines technologijas, ir kada nors ji tai būtinai padarys, bet tai neįvyks labai greitai, per metus ar dvejus. Tačiau, pavyzdžiui, pastatams šildyti žmonės sunaudoja daug dujų, nors galėtų šildymą aprūpinti ir kitokiais būdais – šilumos siurbliais ar paprastais, moderniais granuliniais katilais. Yra alternatyvų, kuriomis gali tą patį šildymą užtikrinti ir nenaudodamas gamtinių dujų“, – sako M. Nagevičius.

„Pas mus stengiamasi, kad gamtinės dujos būtų kuo pigesnės – jos yra dirbtinai neapmokestinamos jokiais mokesčiais, skirtingai nei kitose ES šalyse. Kadangi jas stengiamasi kiek galima atpiginti, žmogui neapsimoka investuoti į šilumos siurblį, jis elgiasi racionaliai. Yra skatinimo programos, bet jos menkos. Kadangi šildymas dujomis pigus, tai nesuteikia didelio efekto“, – teigia jis.

Kryptis: M. Nagevičius manymu, žmones reikėtų skatinti kasdienybėje daugiau elektros energijos vartoti būtent tuo metu, kai rinkoje yra jos perteklius. / D. Labučio / ELTA nuotr.

Sistemos elastingumas

Aiškėjant, kad naujuoju energetikos ministru veikiausiai taps šiose pareigose jau dirbęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Žygimantas Vaičiūnas, M. Nagevičius jo kompetencijas, patirtį ir nuostatas vertina labai teigiamai ir sako, kad jam dalyti patarimų veikiausiai nereikės.

„Tačiau jei kalbėtume apie tai, ką naujai ministerijai reikėtų daryti, tai toliau vystyti atsinaujinančiąją energetiką, paprastinti biurokratines procedūras. Reikia tęsti kaupimo baterijų schemą, reikia didinti elektros energijos sistemos elastingumą“, – teigia jis.

Aiškindamas elektros energijos sistemos elastingumo sąvoką, M. Nagevičius akcentuoja geresnį energetikos sistemos prisitaikymą prie realiosios elektros pasiūlos. Pavyzdžiui, jeigu daugiau šviečia saulė ar pučia stipresnis vėjas, padidėja gamyba, kartu turėtų didėti ir elektros energijos vartojimas. Tai pasiekti padėtų energijos kaupimo įrenginiai, skatinimas elektromobilius krauti atitinkamu metu.

„Apskritai reikėtų skatinti, kad namuose būtų ir automatinis vandens šildymas, reikėtų skatinti žmones investuoti į paprastą automatiką tose srityse, kur nėra didelio skirtumo, kada naudojama elektra. Taip daugiau vartoti būtų galima būtent tuo metu, kai yra perteklius rinkoje. Ten, kur tai yra įmanoma, kur netrukdo žmogaus gyvenimo komfortui, padaryti kaip paukščių spiečių, kuris reaguoja į aplinką ir vienu metu padidina arba pamažina elektros energijos vartojimą. Reikėtų padaryti išmanią energetikos sistemą. Tai nereiškia, kad žmonės turėtų stebėti, kada pučia vėjas, tai daryti turėtų automatika“, – detalizuoja M. Nagevičius.

Kuo mes daugiau vartojame dujų, tuo daugiau Europa importuoja dujų, ir kuo daugiau Europa importuoja dujų, tuo daugiau importuoja rusiškų dujų.

„Visose moderniose pasaulio šalyse tai yra daroma, prisideda mikrotinklai, lankstumo sistemos. Aišku, taip pat reikėtų mažinti minėtą dujų naudojimą, reikėtų skatinti pastatų renovacijos efektyvumo priemones… Tokie klausimai bus aktualūs dar 20 metų“, – neabejoja jis.

Sklaido nerimą

Neseniai Lietuvą pasiekė žinia iš Švedijos: ji neleis Baltijos jūroje statyti trylikos vėjo jėgainių parkų dėl gynybos priežasčių. Švedų kariuomenė pareiškė, kad vėjo elektrinės gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams, pavyzdžiui, jėgainės galėtų smarkiai sutrikdyti kariuomenės naudojamus jutiklius, nes vėjo turbinų bokštai ir besisukančios mentės skleidžia radarų aidą ir generuoja kitokio pobūdžio trikdžius.

Lietuva taip pat vysto ir planuoja vėjo parkus Baltijos jūroje prie savų krantų. M. Nagevičius sako, kad tokie klausimai – išsprendžiami, yra technologijų, kurios užtikrina radarų veikimą, prisitaikant prie vėjo elektrinių: „Turime patirties, kai modernizuojami radarai prisitaiko prie besisukančių vėjo jėgainių, jie iš savo lauko eliminuoja, nefiksuoja besisukančios vėjo jėgainės kaip trikdžio. Tai galima padaryti, tik reikia daugiau bendradarbiavimo tarp kariškių, radarų operatorių ir vėjo elektrinių operatorių.“

„Įvairios šalys turi tokios patirties. Nežinau, kodėl Švedija taip paprastai nusprendė. Tačiau pas juos yra labai daug vietos, prie Gotlando salos jie padarė sprendimą nevystyti vėjo jėgainių, bet kitoje pusėje vysto. Matyt, kadangi jiems nėra labai didelio skirtumo, kurioje vietoje vystyti jūrines vėjo elektrines, gal jie tiesiog nuėjo paprastesniu keliu ir vietoje to, kad investuotų į papildomas saugumo priemones, kurios užtikrintų vėjo energetikos ir radarų operatorių bendradarbiavimą, jie tiesiog nusprendė investuoti kur nors kitur, – svarsto M. Nagevičius. – Greičiausiai taip, nors, aišku, reikėtų su švedais kalbėtis. Neturiu tiesioginės informacijos, tik tiek, kiek skaičiau jų pačių laikraščiuose, bet ten viskas gana lakoniškai parašyta, kaip ir pas mus.“

Ekspertas primena, kad Lietuvoje pirmą kartą toks klausimas iškilo Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Buvo diskusijų, pradėta ieškoti sprendimų, nustatytos zonos, kur negalima statyti sausumos vėjo elektrinių. „Vėliau tos zonos buvo mažinamos, nes atsirado galimybės suderinti radarus. Yra zonų, kur visai arti, keliolika kilometrų nuo radaro, vėjo jėgainės nestatomos. Tačiau, matyt, technologijos tobulėja, modernėja, atsiranda sprendimų“, – svarsto M. Nagevičius.

Jeigu nori, kad iškastinį kurą keistų atsinaujinančioji energetika, būtume energetiškai nepriklausomi, apmokestink tai, ko nori mažinti. Tai yra logiškiau nei apmokestinti darbo jėgą – juk nenorėtum, kad žmonės mažiau uždirbtų.

Laikas mokesčiams

Tęsiant saugumo klausimų ir naujienų iš užsienio temą, Donaldo Trumpo pergalė JAV verčia ruoštis pokyčiams, vienas iš esminių – kad patiems investuoti į gynybą reikės intensyviau. M. Nagevičius mano, kad, norint sukaupti solidų gynybos biudžetą, teks didinti mokesčius, tam reikėtų pasiryžti.

„Mokesčiai jau yra padidinti, gal ne daug kas šneka apie tai, bet dalis mokesčių reformos buvo įvykdyta. Akcizų didinimas buvo priimtas šios valdžios, bet jis numatytas po truputėlį – dalis padidėja 2025 m., dalis – 2026 m., 2027 m. Atsiranda CO2 dedamoji naftos degalams ir kt.“, – vardija jis.

„Naftos degalams mokesčiai didinami – ir gerai. Realiai tai yra patys geriausi mokesčiai, nes jais apmokestinama tai, kokį vartojimą valstybė yra suinteresuota sumažinti – panašiai kaip buvo apmokestintas alkoholis arba rūkalai. Čia yra taip pat – jeigu nori, kad iškastinį kurą keistų atsinaujinančioji energetika, būtume energetiškai nepriklausomi, apmokestink tai, ko nori mažinti. Tai yra logiškiau nei apmokestinti darbo jėgą – juk nenorėtum, kad žmonės mažiau uždirbtų“, – sako M. Nagevičius.

„Galima įvesti gamtinių dujų apmokestinimą, čia būtų galimybė surinkti kelis šimtus milijonų eurų per metus. Galėtų būti atliekų deginimo mokesčiai, kurių pas mus nėra, skirtingai nei kitose Europos šalyse, taip skatinant atliekas ne deginti, o perdirbti. Aplinkosauginiai mokesčiai nėra išsemti. Nueinanti valdžia juos įvedė, jau nesame paskutinėje vietoje, kaip buvome prieš metus pagal visus aplinkosauginius, energetinius mokesčius. Tačiau, žinoma, vien aplinkosauginių mokesčių gynybai tikrai nepakaks“, – teigia LAIEK prezidentas.

Rusiškas SGD keis amerikietiškomis?

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė ketinanti su į Baltuosius rūmus grįžtančiu D. Trumpu aptarti galimą JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo didinimą. Jomis norima pakeisti ES pasiekiančią rusišką žaliavą.

D. Trumpas grasina dideliais importo muitais, o ES nori išvengti žalingo prekybos karo su savo pagrindine sąjungininke.

„Dalis ES importuojamų SGD vis tiek atgabenamos iš Rusijos ir galbūt galėtume jas pakeisti amerikietiškomis, o tai mums būtų naudingiau. Tai taip pat leistų sumažinti energijos kainas“, – teigė U. von der Leyen.

Ji pabrėžė, kad Briuseliui labai svarbu bendrauti su D. Trumpu dėl bendrų interesų, ir atkreipė dėmesį į jųdviejų pirmą pokalbį praėjusią savaitę. Viena iš pokalbio temų buvo galimas JAV SGD teikimo Europai didinimas, nors ši tema dar nebuvo aptarta išsamiai.

U. von der Leyen pažymėjo, kad tai galėtų būti svarstoma deficitinės JAV prekybos su ES kontekste. Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo bent 10 proc. tarifą visam importui ir kitų JAV prekybos deficito mažinimo priemonių. D. Trumpas pareiškė, kad dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kurios, jo žodžiais, esą daugybę metų apiplėšinėjo Jungtines Valstijas.