Valdžios dalijami pažadai padidinti atlyginimus švietimo, kultūros ir kitiems darbuotojams gali likti neįgyvendinti. „Valstybės bankroto gal ir neišvysime, tačiau lengva nebus“, – įspėja ekspertai.

Vakar vykusioje diskusijoje dešinieji politikai ir žymiausi šalies ekonomikos analitikai pripažino, kad didžiausios problemos, keliančios grėsmę tolesnei šalies ekonomikos raidai, yra infliacija, energijos kainų augimas, biudžeto pajamų ir išlaidų neefektyvus naudojimas ir paskirstymas, lėtėjantis ekonomikos augimas.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius kalbėjo skambiai: „Mūsų politinio gyvenimo bankrotą gali lydėti ir ekonomikos bankrotas.“
Viena rimčiausių grėsmių po rinkimų – dabartinės valdžios prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Tai, politiko teigimu, gali būti neįmanoma, kai nuo 2009-ųjų įsigalios Fiskalinės drausmės įstatymas ir biudžeto išlaidos turės didėti labai ribotai (ne daugiau kaip 5 proc., arba 1,5 mlrd. litų), neatsižvelgiant į pajamas. Įsigaliojus Fiskalinės drausmės įstatymui ir, kaip laukiama, prasčiau renkant pajamas į biudžetą, Vyriausybė ir Seimas neturės galimybių didinti atlyginimų medikams, mokytojams, policininkams ir pan., nors tokie planai dabar garsiai deklaruojami.
„Fiskalinės drausmės įstatymo galiojimas pastūmės valstybės sektorių į sudėtingą padėtį ir pareikalaus reikšmingų permainų. Kita išeitis – pagreitinta eutanazija“, – dėstė A.Kubilius. Pasak jo, artėjantis ruduo ir pavasaris bus ypač sudėtingi šalyje tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Socialinės įtampos proveržis

Kad socialinė įtampa šalyje tik didės, pritaria ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Visuomenės spaudimas komplikuos valdžios galimybes subalansuoti biudžetą.
„Valstybės sąskaitos atskiroms visuomenės grupėms yra didžiulės ir neapmokėtos, to padaryti vienu metu neįmanoma, todėl galime laukti socialinės įtampos augimo“, – įspėja jis.
„Man neteko matyti valstybės bankroto, tačiau valdžia gali pakliūti į labai keblią situaciją. Valstybės finansai šiuo metu pradeda trūkinėti per siūles. Finansų ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios į valstybės biudžetą įplaukė 4607,2 mln. litų, t. y. 2,4 mln. litų mažiau, nei planuota. Tokia situacija Lietuvoje jau yra buvusi, ankstesnes problemas daugiau ar mažiau sėkmingai išsprendėme“, – pridūrė SEB banko ekspertas.

Nepopuliarūs sprendimai

A.Kubilius sutinka su šalies ekonomistais, kad naujasis Seimas greičiausiai turės naikinti arba mažinti lengvatas.
„Tai nereiškia, kad reikia per visus punktus pereiti kirviu, tačiau dabar daugelis taikomų lengvatų kelia abejonių, kodėl jos buvo priimtos ir kam jos naudingos“, – sakė konservatorius. Naikindami įvairias mokesčių lengvatas konservatoriai skaičiuoja į biudžetą galintys sulaukti papildomų 2 mlrd. litų.
„Nepopuliarių sprendimų teks imtis partijoms, laimėjusioms Seimo rinkimus. Norėtųsi, kad jos pradėtų reformas ne keldamos mokesčius, o atsisakydamos įvairiausių lengvatų, menkinančių šalies mokesčių sistemos efektyvumą ir administravimo kokybę“, – ekonomikos gelbėjimo receptus vardijo G.Nausėda.

Tendencijos – tik priedanga

Lietuvos banko eksperto Raimundo Kuodžio teigimu, valdžia galėtų sumažinti infliaciją beveik trečdaliu, „jei būtų tinkamai reguliuojamos energetikos monopolijos, kuriose šiuo metu yra visiška betvarkė, labiau prižiūrima konkurencija, balansuojamas biudžetas, mokestinėmis priemonėmis neiškraipomos turto kainos“.
Daugiausia įtakos infliacijos šuoliui Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, turėjo pasaulinių maisto ir energijos kainų augimas. Tiesa, jis pastebi, kad lito stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu didele dalimi atsvėrė naftos ir dujų brangimą pasaulio rinkose. Panaši situacija ir dėl maisto produktų. Eksperto manymu, kai kurie maisto produktų gamybos sektoriaus dalyviai augančiomis pasaulinėmis kainomis pasinaudojo kaip galimybe kainas kilstelėti daugiau, nei tai buvo būtina.

Verslas gręžiasi į Rytus

„Infliaciją nulėmė išoriniai veiksniai, pasaulio įvykiai tapo pretekstu kelti kainas. Lietuva maža šalis, tokioje lengviau sudaryti kartelinius susitarimus ir piktnaudžiauti monopoline padėtimi. Tai lėmė, kad mūsų šalyje maisto kainų augimas buvo didesnis nei kitose Europos šalyse“, – dėstė pašnekovas ir ragino valdžią skirti daugiau dėmesio galimiems įmonių karteliniams susitarimams.
G.Nausėda priduria, kad prie didelių infliacijos tempų prisidėjo staiga išaugus paklausai atsiradęs pasiūlos stygius, įmonės pastaraisiais metais gyveno šiltnamio sąlygomis ir nekonkuravo vidaus rinkoje.
Dėl JAV ir galimo Europos ekonomikos nuosmukio Vakaruose ir šalyse kaimynėse mūsų prekės pamažu tampa nebereikalingos. Išeitis – persiorientuoti į Rytų rinkas. Tik laiko klausimas, kada įmonių pajamos, o kartu ir pelnas, ims mažėti. To rezultatas – menkesnės galimybės tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose didinti atlyginimus ir senkančios biudžeto įplaukos. Blogėjanti įmonių padėtis vers atsigręžti į vidaus rinką, ir konkurencija gali padidėti.