Naujas požiūris: ruošti jaunimą ne vienai ateičiai, bet nežinomiems jos scenarijams

Nebėra atsakymo

Anterpreneris – šį žodį tikriausiai girdėjo ne vienas, stebintis milžiniško populiarumo už Atlanto sulaukiančius TV projektus, kurių metu kartais genialias, o kartais finansų pasaulio magnatus šyptelėti verčiančias savo idėjas pristato apie verslo olimpą svajojantys žmonės. Dažniausiai jie prisistato kaip anterpreneriai.

Pasak jaunimo finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) vadovės Andželikos Rusteikienės, šalyje šiandien auga rimta anterprenerių karta. „Esminis lūžis, kad anterpreneris yra veiklus žmogus, kuris gali būti ne tik verslininkas. Jis gali būti ir mokytojas, jis gali būti ir mokslininkas, gali būti ir bibliotekos darbuotojas. Žmogus, kuris šiandien geba rasti išeitį iš padėties, sprendimą problemai ir kuris proaktyviai imasi pokyčių ir atsakomybės už savo gyvenimą“, – taip apie šių dienų lyderius pasakoja pirmosios Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos vadovė.

LJA jau tris dešimtmečius ugdo dar mokyklos suoluose esančius jaunus žmones, koncentruojasi į mokinių, pasiruošusių realiai šiuolaikinei kasdienybei, rengimą. Šiandien realybė tokia, kad nebėra atsakymo, kas vyks po penkerių ar dešimties metų.

„Nebėra atsakymo, kokią karjerą pasirinkti šiandien, kad galėtum ramiai gyventi po penkiolikos metų. Vaikus ruošiame ne vienai ateičiai, o ateitims, kurių, deja, ir patys nežinome. Suprantame, kad šiandien visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir verslo žmonės – esame visiškai lygiaverčiai ateities kūrėjai, nes niekas neturi vieno atsakymo, kaip atrodys Lietuva po dešimties–penkiolikos metų“, – sako A. Rusteikienė.

Anot jos, šiandien reikia ne tik vizijos, bet ir būti pasiruošusiems nuolat keistis patiems, nuolat mokytis, lanksčiai reaguoti į situacijas ir gebėti veikti.

Trys kryptys

Lietuvoje 11–18 metų mokiniai noriai semiasi patirties iš savo pirmųjų bendrovių kūrimo praktikų. Šiandien jaunosios kartos verslo idėjų kryptys aiškios: inovacijos, socialinis jautrumas ir aplinkosauginis poveikis.

„Vaikams šiandien tikrai rūpi, kaip naudoti žaliavas antriniam panaudojimui, iš naudotos medžiagos sukurti naujų gaminių, produktus, kaip pasirūpinti gamta, mažinti CO2, šiukšlių išmetimą, kaip mažiau pirkti ir daugiau panaudoti tai, ką jau turime, kaip atsakingai kompostuoti, mažiau švaistyti maistą – visos šios temos atsispindi mokinių versluose“, – dalijasi A. Rusteikienė.

Mokiniams taip pat rūpi jų ir aplinkos psichologinė sveikata, vienišumo problemos. „Jie supranta, kad aplinka, kurioje gyvena, yra labai įvairi – yra neįgalių žmonių, yra žmonių, turinčių specialių poreikių, yra žmonių su skirtingais požiūriais į gyvenimą – ir mokiniai tikrai supranta, kad verslo produktai irgi gali diversifikuotis“, – pasakoja A. Rusteikienė ir priduria, kad ir LJA mokinių komandos yra labai įvairios, į veiklas įsijungia ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių.

Ji pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus, popandeminiu laikotarpiu ir karo Ukrainoje akivaizdoje, labai atsiskleidė jaunų žmonių empatija. „Jie supranta ir nebėga nuo suvokimo, kad psichologiškai šiandien niekam nelengva. Matyt, ši karta per kelerius metus šiek tiek greičiau subrendo, negu galbūt būtų brendusi ateityje“, – svarsto LJA vadovė.

Ši karta ne tik socialiai ar aplinkosauginiu požiūriu jautri – jokių abejonių, kad tai ir skaitmeninė karta, kuri labai patogiai jaučiasi socialiniuose tinkluose, naudodama inovatyvius, technologinius įrankius: ar tai būtų 3D spausdintuvai, lazerių pjaustyklės, vadinamosios sensor staklės, ar aplikacijų kūrimas, programavimo kalbų įveiklinimas verslams kurti.

„Mokiniai turi vis daugiau visokių programėlių, – pastebi A. Rusteikienė. – Jie technologijas pasitelkia net ir fiziniam aktyvumui skatinti, kuria aplikacijas, kurios ragina susitikti vieniems su kitais – ar eiti pabėgioti, ar išmokti kokių nors fizinių pratimų. Galbūt atrodo neįprasta, kad visi gyvena technologijose, bet man atrodo, kad mes labai gražiai įžengiame į tą kartą, kuri technologijas pasitelkia kasdienybei ir jų darbui, gyvenimo būdui palengvinti.“

Perspektyva – programėlės

Inovatyvią programėlę „RooMates“ sukūrė ir vienuoliktokai iš Kauno „Saulės“ gimnazijos. Komandos, kurią sudaro keturi gimnazistai ir studentas-programuotojas, prezidentė Deimantė Kilkytė pasakoja, kad šios programėlės tikslas yra padėti susirasti kambarioką.

„Mano brolis yra studentas, turėjo kambarioką, kuris susirado panelę ir išsikraustė, o likus vienam buvo labai brangu gyventi. Tėvai ragino susirasti naują kambarioką, bet, kadangi neturėjo pažįstamų, buvo sunku. Taip ir gimė sprendimas tokiai problemai“, – pasakoja D. Kilkytė.

Ekonomikos pamokų metu užgimusi parodomoji programėlės „RooMates“ versija padeda ne tik susirasti kambarioką, bet ir gyvenamąjį būstą. Pirmiausia vartotojai gali patys pasirinkti, kokio kambarioko ieško, kadangi norintys naudotis programėle turi užpildyti trumpą anketą, atsakyti į tam tikrus klausimus apie savo įpročius, pomėgius, pateikti reikalingą asmeninę informaciją ir kokio kambarioko norėtų.

„Potencialus kambariokas renkamas programėlės „Tinder“ principu – braukiama į kairę, jei ne tokio kambarioko norite, arba į dešinę, jei tai yra tinkamas kandidatas“, – pasakoja D. Kilkytė.

„Yra galimybė pasirinkti miestą, rajoną, ateityje bus galima pasirinkti ir universitetą, kad vartotojas galėtų ieškoti bendraminčių, gal net atsiras galimybė ieškoti pagal artimiausias lokacijas šalia pasirinkto universiteto„, – planais dalijasi vienuoliktokė.

„RooMates“ sukurta tik rugsėjį, tačiau jau tapo šių metų Kalėdų „eXpo“ nugalėtoja. „Gavome prizą iš vienaragių – bus galimybė net ir pasikalbėti su vienu iš jų. Dabar renkame patarimus, patirtis, įžvalgas, kad ši programėlė galėtų įgauti tikrą pavidalą“, – sako komandos prezidentė.

Ji neabejoja, kad programėlės verčia suktis pasaulį. „Atsirado ir „Wolt“, „Bolt food“, „Barbora“. Manau, kad interneto plotmė XXI a. yra neatskiriama nuo žmogaus. Tik norisi, kad ji iš tikrųjų pagelbėtų žmogui, o ne trikdytų, kaip kartais jo platybėse nutinka. Mes sukame į problemų sprendimo ir pagalbos žmonėms kelią“, – kaip tikra anterprenerė prabyla D. Kilkytė.

Jeigu jaunas žmogus savo anterprenerystės kelią pradeda penktoje klasėje, tai dešimtoje vienuoliktoje klasėse jis jau tiek daug visko žino, kad kartais būna pranašesnis ir už 30-metį.

Versli mergina nepamiršta šių dienų konteksto. „Ekonominė padėtis, karas Ukrainoje mus paveikė ne ką mažiau nei kitus. Mūsų karta supranta, kad tokie dalykai vyksta, esame jauni, mums lengviau prisitaikyti. Būtent ši kambariokų programėlė ir buvo viena iš idėjų, kaip susitvarkyti su kylančiomis būstų nuomos kainomis ir kartu ieškoti kambariokų“, – pabrėžia ji.

Keisti požiūrį į klaidas

2019 m. LJA atliko mokinių apklausą, kuri parodė, kad trys iš keturių jaunuolių norėtų turėti savo verslą, septyni iš dešimties norėtų dirbti Lietuvoje ir apie pusė apklaustųjų norėtų prisiimti atsakomybę už verslo vystymą ir komandą. Kiek daugiau nei keturi iš dešimties tiki, kad galėtų būti sėkmės lydimais verslininkais. Optimizmo yra, tačiau kodėl pritrūksta ryžto?

„Tyrimai rodo, kad didžiausia baimė yra rizikuoti, nes mus mokykloje moko, jog visada yra teisingas atsakymas ir visada yra taisyklė, pagal kurią galėtume nuspręsti, gerai ar blogai padarėme. Anterprenerystės ugdymas yra apie kūrybiškumą, kelią, skirtingas ateitis, kurios nebūtinai turi atsakymus apie inovacijas, kurių galbūt dar niekas nesukūrė, ir niekas negali pasakyti, pasiteisins tai ar ne. Čia yra daug eksperimentavimo, ėjimo bandymų keliu“, – stebėdama mokinius kalba A. Rusteikienė.

„Mane labai džiugina, kad net devyni iš dešimties tyrimo dalyvių mano, jog sėkmė visiškai nepriklauso nuo lyties. Tai matome mokinių bendrovių programoje, kurioje turime labai tolygų pasiskirstymą. Net matome tendenciją, kad kartais mergaičių vadovių būna daugiau negu berniukų. Tai parodo, kad kol mes neužmauname mokiniams stereotipų marškinių, jie tikrai yra labai drąsūs mąstyti, svajoti, tik klausimas, kaip mums leisti mokyklose rizikuoti, neuždėti visiems vienodo rėmelio ir nebandyti visko sudėti į lentynas ir taisykles“, – akcentuoja LJA vadovė.

Pasak jos, Lietuvos moksleivius reikėtų skatinti pabandyti ir suprasti, kad klaidos yra normalus gyvenimo procesas, iš jų mokomasi ir sėkmę galima patirti nebūtinai iš pirmo karto.

„Kai jie pajunta, kad nieko tokio padaryti kažką ne taip, jei vietoj to, kad jiems parašytų dvejetą, juos paskatina, jog pabandytų dar kartą, jie taip atsiskleidžia… Nustoja bijoti bandyti. Labai norėtųsi mūsų mokyklose matyti vis daugiau drąsos nestandartiniams sprendimams ir empatijos kitokioms paslaugoms, kitokiems produktams, kad jie tiesiog eitų į rinką ir rodytų pavyzdį, nes mokiniai tikrai turi unikalių įžvalgų, apie kurias mes, suaugusieji, net nepagalvojame“, – atvirauja A. Rusteikienė.'

Kontekstas: su jaunimu ilgus metus dirbanti A. Rusteikienė pastebi, kad, gyvendama įvairių įtampų kasdienybėje, ši karta per pastaruosius kelerius metus šiek tiek greičiau subrendo, negu galbūt būtų brendusi ateityje. / M. Avik nuotr.

„Labai dažnai mėgstame sakyti, kad mokiniai yra ateitis, bet iš tikrųjų mokinių bendrovių „accelerator_x“ programoje labai aiškiai matau, kad mokiniai yra dabartis. Jie visiškai geba savo, bendruomenės, miestų problemas spręsti jau dabar. Ne veltui yra šešiolikos, septyniolikos, aštuoniolikos metų moksleivių, kurie pradeda savo verslus. Jie kurdami mokomąsias bendroves pabando, mato, kad pasiteisina prototipas, išeina į pirmą rinką, suranda klientų“, – pasakoja ji.

Šiandienos mokiniai yra kur kas atviresni pasaulio piliečiai nei ankstesnės kartos. „Jie turi priėjimą prie informacijos interneto platybėse, gali paskaityti naujienas iš bet kurio pasaulio taško, ne tik iš vietos laikraščio“, – sako ji.

„Šiuolaikinė karta turi ir daug daugiau priemonių, kurias pasitelkę gali kurti. Tai yra technologinė pažanga ir tai, ką mokiniai šiandien mokyklose gali turėti, – laboratorijos, išmanieji įrenginiai, programavimo, programinė įranga. Tie sprendimai gali išeiti ir už Lietuvos ribų, šiuolaikinės technologijos tikrai tai leidžia“, – situaciją vertina A. Rusteikienė.

Tačiau ji pastebi, kad mokyklose turėtų būti daugiau patirtinio verslumo ugdymo, nes kol kas negalima teigti, kad 100 proc. mokinių turi galimybių savo mokyklose įkurti mokomąją bendrovę.

„Tikiu, kad su mokytojų entuziazmu, įsitraukiant mokykloms, mes  artėjame prie to tikslo ir prie Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kad kiekvienas mokyklą baigiantis vaikas turėtų praktinių verslumo ugdymo patyrimų“, – skuba pridurti LJA vadovė.

„Labai džiugu, kad, nepaisant karo Ukrainoje, Lietuvoje gyvename saugioje aplinkoje, mūsų pragyvenimo lygis yra ūgtelėjęs, todėl šiuolaikinė karta ir yra prasmės ieškotojai, jie nebegalvoja tik apie išgyvenimą, jie jau galvoja, ką gali sukurti pasauliui“, – pastebi A. Rusteikienė.

Kur kas brandesni

Kad jaunimas šiandien savo veiklose ieško prasmės, o ne tik pelno, tvirtina ir LJA alumnas Mantas Radvila. Vos pabaigęs mokyklą, 2008-aisiais jis kartu su bendraklasiu Mantu Kavaliausku sukūrė pirmą savo mokomąjį kompiuterinį žaidimą „Skaičių miestelis“, skirtą mokytis matematikos.

„Šį mokomąjį produktą platinome per Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją, tada vykdavo projektai, pirkimai, išsiaiškinome procesą, kaip tai vyksta, aplikavome, supratome, kad ne viskas taip paprasta. Jei neklystu, produktą taisyti užtruko apie metus, bet galiausiai pavyko suderinti sandorį ir tas mokomasis žaidimas pateko į visas Lietuvos pradines mokyklas“, – pasakoja M. Radvila.

Ilgą laiką vaikinai dirbo su Lietuvos švietimo įstaigomis, kūrė įvairius projektus ir produktus, buvo orientuoti į edukacinę dalį, kol galiausiai pasuko link „TutoTOONS“ – penkių bendraminčių įkurtos didelės platformos, kuri leido kurti žaidimus be programavimo žinių. Šiandien ši idėjo evoliucionavo iki puikiai atpažįstamo pasaulinio prekės ženklo.

„Iš viso išleidome daugiau nei 300 skirtingų žaidimų mobiliesiems telefonams, užaugome iki įmonės, kurioje dirba 100 specialistų. Mūsų žaidimus kas mėnesį žaidžia 40 mln. unikalių žaidėjų visame pasaulyje, vadinasi, 40 mln. vaikų“, – skaičiuoja M. Radvila.

„Informacija, informacinės technologijos šiandien valdo pasaulį. Kaip ir kitos idėjos – tvarumas, žalumas, ateinančios bręstant tam tikroms ekonomikoms ir suprantant, kad ne viskas daroma vien tam, kad darytume, bet privalome ir atsakingai tai daryti. Prieš dešimt metų taip nebuvo“, – savo startą verslo pasaulyje prisimena jis.

„Šiuolaikiniai moksleiviai tiek verslumo, tiek technologijų srityje yra daug labiau pažengę, nei galėjome pagalvoti anksčiau. Tikrai jaučiama didesnė branda, suvokimas, kas yra verslas, kaip pasiekti vartotojus, kaip pristatyti savo idėją, kaip ją parduoti. Moksleiviai šiandien dažnai yra labai arti tikrovės ir labai arti realių gerų rezultatų“, – tikina M. Radvila.

Išsitrina amžiaus ribos

Formuojasi požiūris, kad šių dienų jaunosios kartos atstovai iš karto nori tapti įmonių direktoriais ir milijonieriais, bet esą privengia vadovautis principu „pakopa po pakopos“ ir sunkiai dirbdami siekti tikslo.

A. Rusteikienė, priešingai nei skeptikai, džiaugiasi, kad šiuolaikiniai mokiniai drąsiai svajoja apie buvimą vadovais, lyderystės, atsakomybės prisiėmimą. Mokykloje pabuvę mokomosios bendrovės vadovais, jie sužino, kiek daug reikia įgyti, išmokti ir suprasti, kad būtų geri vadovai.

„Šiuolaikinė karta yra laisva, atvira ir turi labai labai didelių ambicijų. Prieš tai buvusios kartos šiek tiek kukliau, santūriau, ramiau mąstydavo, buvo labai aišku, kad karjerą pasieksi per 20 metų niekur per daug neskubėdamas. Šiuolaikinė karta laužo stereotipus, visas ribas ir bando padaryti daugiau, greičiau, bet irgi per savas klaidas ir patirtį išmoks, kad vadovas nėra duotybė – jis iš tikrųjų privalo itin atsiduoti komandai“, – neabejoja ji.

„Turėti ambiciją yra labai geras šios kartos bruožas, tokios drąsos veikti tikrai palinkėčiau daugeliui Lietuvos žmonių“, – šypsosi A. Rusteikienė.

Pasak jos, ir vyresnioji verslininkų karta nori dirbti su tokiu jaunimu, dalytis savo žiniomis: „Tai bendruomeniškumas, mes visi norime, kad ši karta patirtų mažiau klaidų, kad jiems pasisektų labiau.“

„Šiandien išsitrina amžiaus ribos, kada tu gali tapti verslininku. Matome, kaip kartais verslus pradeda septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai su 40-mečiais. Startuoliai savo komandose įdarbina žmones, kurie dar mokosi mokyklose. Amžiaus diferencijavimas kaip kriterijus nebėra toks reikšmingas, viskas atsiremia į tai, kiek patirties šiandien žmogus yra sukaupęs“, – dalijasi A. Rusteikienė.

Turėti ambiciją yra labai geras šios kartos bruožas, tokios drąsos veikti tikrai palinkėčiau daugeliui Lietuvos žmonių.

„Jeigu jaunas žmogus savo antreprenerystės kelią pradeda penktoje klasėje, tai 10–11 klasėje jis jau tiek daug visko žino, kad kartais būna pranašesnis ir už 30-metį, kuris vis dar bijo pabandyti“, – iš patirties žino LJA vadovė.

Nėra jokių abejonių, kad šiandien Lietuvoje auga jaunimo susidomėjimas verslu. „Tikrai sulaukiame vis daugiau skambučių ir paklausimų, kaip mokiniai gali mokykloje įkurti mokomąsias bendroves, nuo ko pradėti, ką daryti“, – pastebi ji.

„Jei žiūrėčiau į mokinių programų augimą, per pastaruosius kelerius metus programa užaugo kelis kartus: praėjusiais metais turėjome virš 800 mokinių bendrovių, t. y. daugiau kaip 3 tūkst. mokinių, o prieš kelerius metus – tik virš 200 tokių bendrovių“, – priduria A. Rusteikienė.

Longitudiniai tyrimai Europoje rodo, kad iki 15 proc. jaunų žmonių, kurie mokykloje turi praktinių mokinių bendrovių kūrimo patirties, per ateinančius 10–15 metų ryžtasi imtis asmeninės iniciatyvos.

„Jos įgauna platesnį spektrą – tai ne tik verslai, tai ir nepelno siekiančios organizacijos, tai mokslininkų karjeros. Pati verslumo koncepcija diversifikuojasi, mes turime ir technologinių startuolių, ir socialinių verslų, ir tvarių verslų. Modelių daugėja, labai džiaugiuosi, kad neapsiribojame viena sistema“, – sako LJA lyderė.

Norintiems nerti į verslą – daugiau informacijos

Siekdama įkvėpti moksleiviams drąsos, Inovacijų agentūra sukūrė specialiai jiems skirtą puslapį, kuriame žingsnis po žingsnio glaustai ir aiškiai aprašyti verslo kūrimo etapai.

Puslapio „Drąsiau į verslą“ turinys apima septynis konkrečius žingsnius – svarbiausią informaciją nuo verslo idėjos sukūrimo iki finansavimo ar naujų galimybių paieškos ir patarimus, ką reikėtų apgalvoti prieš pradedant verslą. Šiame puslapyje moksleiviai ras kitų moksleivių verslininkų sėkmės istorijų ir galės pasisemti motyvacijos, pasakoja Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento vadovė Patricija Reut.

„Svarbu paminėti, kad Inovacijų agentūros paslaugos atliepia bet kokiame etape esančio verslininko poreikius, todėl dar tik svarstantys pradėti verslus ar tik ką pradėję yra kviečiami kreiptis, konsultuotis ir naudotis mūsų sukurtomis priemonėmis ir programomis. Puslapyje „Drąsiau į verslą“ moksleiviai ras nuorodų į visas Inovacijų agentūros priemones, kaip verslo e. gidas ar verslo mentorystės platforma ir kitus, kuriais jau dabar gali naudotis svarstydami apie nuosavo verslo pradžią“, – detalizuoja ji.

Pernai Inovacijų agentūra inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Agentūra džiaugiasi, kad pagerino visus mokyklų verslumo rekordus: pernai programoje ne tik dalyvavo beveik 3 200 moksleivių, kurie įkūrė daugiau nei 800 mokomųjų bendrovių, – į programos įgyvendinimą buvo įtraukta ir apmokyta per 130 mokytojų.

„Šiemet taip pat tęsiame bendradarbiavimą ir jau tuoj skaičiuosime rezultatus. Planuojama, kad dėl šių metų Inovacijų agentūros inicijuotos plėtros bus įsteigta 400 bendrovių, programos veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 1 500 mokinių. Moksleivių, mokytojų susidomėjimas, įsitraukimas į programą ir puikūs rezultatai rodo, kad programa yra aktuali, susidomėjimas nemažėja ir moksleiviai kasmet pristato šimtus verslo idėjų“, – akcentuoja P. Reut.