Lietuviški televizoriai "Tauras" iš išorės niekuo nesiskiria nuo kitų garsiųjų konkurentų "Samsung", "Sony" ar "Panasonic". Šiaulių įmonė jau beveik du dešimtmečius priversta kasdien galvoti, kaip neatsilikti nuo pasaulio gamybos lyderių ir išlikti rinkoje. Kiti televizorių gamintojai Lietuvoje pasirinko kitą kelią.

Visų detalės iš Kinijos

Parduotuvių lentynose vis daugiau vietos užima skystųjų kristalų (LCD) televizoriai, nors dauguma Lietuvos šeimų namuose kas vakarą įsijungia kineskopinius. Šie daugumai pasaulio gamintojų jau praeitis. Lietuvos įmonėms – taip pat.

Vienos didžiausių Lietuvoje televizorių gamintojų – "Šiaulių tauro televizorių" – generalinis direktorius Rimantas Žukauskas teigė, kad įmonė iš anksto rengėsi kineskopinių televizorių eros pabaigai.

"Šie ir praėjusieji metai mums buvo lūžio laikotarpis. Pernai iš esmės galėjome pasakyti, kad nuo paprastų televizorių gamybos pereiname prie skystųjų kristalų televizorių, o šiemet šis procesas bus baigtas. Žinia, šiuos televizorius masiškai gaminame jau maždaug trejus metus. Tačiau pernai prasidėjo staigūs rinkos pokyčiai: pinga LCD televizorių gamyba, pastebimai mažėja jų kaina, o kineskopiniai po truputį dingsta iš parduotuvių lentynų", – kalbėjo R.Žukauskas.

Naujovių negraibsto

Dabartinė Šiaulių įmonės produkcija niekuo nesiskiria nuo "Samsung", "Sony" ar kitų žinomų prekės ženklų.

"Visas konstrukcines detales ir korpusus gaminamės patys, o kineskopinių televizorių mazgus, skystųjų kristalų ekranus, kaip ir didžiuma pasaulio gamintojų, perkame iš Azijos, Taivanio, Korėjos", – dienraščiui pasakojo Šiaulių įmonės vadovas.
Tačiau jis apgailestavo, kad technologinės naujienos Lietuvoje sunkiau skinasi kelią į pirkėjų namus, nei kituose Europos kraštuose. Pavyzdžiui, Skandinavijos gyventojai į senos kartos kineskopinius televizorius jau nekreipia dėmesio, o mūsų šalyje skystųjų kristalų ekranus turinčiais aparatais dar tik pradedama domėtis. Tiesa, kineskopiniai televizoriai perkami ir kitose šalyse. Dėl to Šiaulių bendrovė juos vis dar gamina. Tačiau nuo gamybos linijų jų kasmet nukeliama vis mažiau.

Sunkūs laikai

Tiesa, gamybos perorientavimas ekonomikos lėtėjimo sąlygomis nėra lengvas žingsnis.

"Ekonominės aplinkybės šalyje ir visame pasaulyje labai sunkina gyvenimą. Neseniai buvo iškilę bėdų dėl žaliavos. Neįvykdėme kai kurių užsakymų, nes stokojome skystųjų kristalų monitorių. Daug pasaulio įmonių padidino skystųjų kristalų televizorių gamybą ir pristigo ekranų", – atviravo R.Žukauskas.

Jis taip pat skundėsi, kad kasmet didėja gamybos sąnaudos, trūksta darbuotojų. Nemaža dalis specialistų laimės ieškoti išvažiuoja į užsienį. Dėl žaliavų ir darbuotojų stokos "Taurui" teko sumažinti gamybą. Įmonė pradėta reorganizuoti.

"Mes negalime darbuotojams mokėti tiek, kiek didelės tarptautinės bendrovės, todėl teko keisti verslo modelį. Kai dalis darbuotojų išėjo, naujų nebeieškojome, o norėdami išlaikyti likusius padidinome jiems atlyginimus", – apie sunkumus kalbėjo įmonės vadovas. Dabar Šiaulių bendrovėje dirba 350 darbuotojų. Specialistai, vadybininkai ir technologai gauna apie 3,5–4 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą. Prie gamybos linijų dirbantys asmenys uždirba apie 1,8–2 tūkst. litų.

Įmonė turi ir kitų sunkumų. Lyg ore tebėra pakibusi dalis "Šiaulių tauro televizorių" akcijų. Bankrutavusi bendrovė "Ekranas" bando parduoti turimas Šiaulių įmonės akcijas. Pradinė jų kaina – 250 tūkst. litų. Tačiau kol kas pirkėjų neatsirado.

Ateities užmojai

Nors yra sunkumų, "Šiaulių tauro televizoriai" dirba pelningai ir didesnių duobių išvengia. Vien rugpjūčio mėnesį įmonės apyvarta siekė apie 24 mln. litų. Artimiausiu metu bendrovė planuoja praplėsti asortimentą, pradėti gaminti televizorius su įmontuotais imtuvais, skirtais priimti visus skaitmeninio formato signalus. Bendrovės vadovas tikisi, kad naujasis gaminys, į kurį panašių Europoje kol kas nėra, padės sustiprinti bendrovės pozicijas rinkoje. Tikimasi, kad "Tauro" užimama Europos kineskopinių televizorių rinkos dalis šiemet pasieks 3–4 proc.

Taip pat planuojama daugiau savo gaminių parduoti Lietuvoje. Maždaug po 10 metų pertraukos ketinama atnaujinti ir televizorių mazgų gamybą.

---

Skaičiai ir faktai

1991–1992 m. buvo sprendžiamas įmonės išlikimo klausimas, vėliau vyko intensyvi naujų tiekėjų, partnerių ir klientų paieška. Teko ištverti ekonomikos svyravimus, o atsivėrus rinkoms atlaikyti Kinijos, Japonijos ir Taivanio gamintojų konkurenciją.
Daugiau kai 1 mln. televizorių per metus pagaminančios ir parduodančios įmonės pagrindine rinka dar 1997-aisiais tapo Vakarų Europa. Apie 98 proc. televizorių realizuojama Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kitose Senojo žemyno šalyse.

Šiuo metu šiauliečių produkcija pardavinėjama daugiau nei dvidešimtyje šalių. Dėl to susidarė gana paradoksali padėtis – prekės ženklas "Tauras" užsienyje žinomas geriau nei Lietuvoje.

Lietuvoje "Šiaulių tauro televizoriai" kasmet parduoda apie 23–25 tūkst. televizorių. Šiaulių įmonė per metus pagamina maždaug 10 kartų daugiau produkcijos, negu iš viso nuperkama mūsų šalyje. Dar 2006 m. bendrovė iš viso pagamino ir pardavė beveik 1,26 mln. televizorių, 28 proc. daugiau nei 2005 m.

Pagaminta Lietuvoje

2004 m. veiklą pradėjo kita televizorius gaminanti Lietuvos įmonė "Banga Electronics". Tačiau ji savo prekės ženklo neturi ir įvairius televizorių modelius surenka tik vykdydama didžiųjų šalies prekybos centrų bei užsienio gamintojų užsakymus. Įmonėje dirba apie 80 žmonių. Per mėnesį joje surenkama apie 10–15 tūkst. "Vido", "Shivaki", "Yamakuros", "Heider", "Riwos" ir kelių kitų prekės ženklų televizorių.

"Galime užklijuoti bet kokį ženkliuką, kokį tik užsakovai pageidauja. Jie mums pateikia komplektaciją,  mes už atitinkamą kainą televizorius surenkame ir siunčiame į užsienį arba į mūsų šalies prekybos centrus", – sakė įmonės generalinis direktorius Ričardas Pupelis.

Įmonei nėra lengva, tačiau verslą gelbėja ES muitų politika. Gerokai pigiau kainuoja atsivežti detales ir televizorių surinkti Bendrijoje, negu atsigabenti gatavus gaminius iš Kinijos ar Taivanio. Be to, Lietuvoje, palyginti su ES senbuvėmis šalimis, gerokai pigesnė darbo jėga. Dėl to "Banga Electronics" gauna nemažai užsakymų iš užsienio.