Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?

Aura su šeima trijų kambarių būstą nusipirko dar prieš pandemiją. Spėjo įšokti į paskutinį mažesnių kainų traukinį.

„Nupirkome būstą tuo metu tikrai geromis kainomis, džiaugiamės, nes buvo labai gera investicija“, – LNK žinioms pasakojo moteris. 

Tiesa, jei būtų numačiusi, kad kainos netrukus gerokai išaugs, būtų pirkusi didesnį būstą.

„Netgi dabar pagausėjus šeimai norėtume įsigyti didesnį būstą, bet kainos tikrai labai stipriai pasikeitė ir jau mums sudėtinga tai padaryti“, – aiškino Aura. 

LNK stop kadras

Prognozuojama, kad kitų metų pabaigoje būsto įperkamumas turėtų pasiekti ikipandeminį lygį. Augant atlyginimams, mažėjant palūkanoms įsigyti būstą ryžtasi daugiau gyventojų.

„Bendrai situacija lyg ir yra gerėjanti, bet mes, kaip plėtotojai, matome, kad ji galėtų būti ženkliai geresnė ir Lietuvoje galime padaryti daug daugiau namų darbų“, – tvirtino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Bendrai situacija lyg ir yra gerėjanti, bet mes, kaip plėtotojai, matome, kad ji galėtų būti ženkliai geresnė ir Lietuvoje galime padaryti daug daugiau namų darbų

Pavyzdžiui, šalinti perteklinius reikalavimus. Vienas tokių priimtas dar prieš ketverius metus. Nauji būstai privalo būti tik aukščiausios A++ energinės klasės. Šiuose pastatuose bent pusė energijos gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Įpareigojimas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.

„Mažinti energijos suvartojimą, taip pat mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nustatant reikalavimus naujų namų statybai, tai yra viena iš priemonių“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.

Tačiau griežtai aukščiausią klasę statytojams rinktis įpareigojo tik Lietuva. Nekilnojamojo turto ekspertai klausia, ar nebuvo paskubėta? Energinius tikslus, esą, atitinka ir A, ar A+ klasės.

„Šimto metų mažiausiai reikia, kai kuriais atvejais 150 metų reikia laukti, kad tos investicijos atsipirktų. Energijos ekonomija yra labai labai maža nuo A klasės iki A++ klasės. Sutaupoma šiluminės energijos labai labai mažai“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Tačiau į mažą skirtumą investuoti reikia daug.

„Tai sudarė didelį spaudimą auginti kaštus, reiškia turi būti kompetencija architektų, projektuotojų, statybinių medžiagų brangesnių pirkimas, sandaresnių, įrengimų naudojimas brangesnių ir panašiai“, – aiškino M. Statulevičius.

Šį spalį, palyginti su pernai, būstas brango apie 7 procentus. Anot „Swedbank“, nors paskolų išduota 12 proc. daugiau, A++ klasės būstą renkasi mažiau nei pusė. Kai kurie bankai, tarp jų ir „Swedbank“, A klasės būstams taiko nuolaidas.

„Įprastų paskolų vidutinis pradinis įnašas pas mus yra apie 25 proc, šiuo atveju tik 15 proc., palūkanos – 0,2-0,3 proc. punktais mažesnės“, – sakė „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Prie aukščiausios energinės klasės Lietuva perėjo palaipsniui. Iki 2016 metų statyti B klasės būstai – apie 20 proc. pigesni nei dabar statomi A++.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau grįžti prie B energinės, esą, jau nebeapsimoka. Statytojams tektų ieškoti rinkoje rečiau naudojamų gaminių.

„Dirbtinai ieškosi kažkokio sprendinio, kuris rinkoje nebėra taikomas. Ir maža tokių gaminių paklausa gali lemti, kad jis gali būti ir brangesnis“, – komentavo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

„Apie atsiraukimą nelabai eina kalba, nes kitu atveju tiesiog nepasieksime tų tikslų ir mums tai grįš neigiamomis pasekmėmis. Tai nėra tik užgaida, tai yra svarbūs veiksmai ir įtaka į patį klimatą, ir patį energijos priklausomybės mažinimą“, – kalbėjo D. Matusevičė.

Anot Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, brangstant nekilnojamajam turtui, būtina plėsti socialinio būsto pasiūlą, griežčiau reguliuoti būsto nuomos rinką, nes ir ji gyventojams jau dabar sunkiai prieinama.

„Yra šalių, kur negalima būsto įsigyti ir nuomoti be brokerio tarpininkavimo. Lauki savo eilės, sustato į eilę ir neleidžia rinkai perkaisti, tą būstą padaryti visiškai neprieinamu“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Vidutinė 50 kv/m būsto nuomos kaina sostinėje apie 700 eurų.