„Infliacijos pikas turbūt jau buvo pasiektas. Tolesnį jos mažėjimą daugiausiai lems išorinės tendencijos: pinganti nafta, stipresnis euras, pigesnis importas iš Kinijos, taip pat iš dalies ir lėčiau augančios darbo sąnaudos“, – antradienį naujausios makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė N. Mačiulis.

Jis pabrėžė, kad kainų augimą visoje Europoje slopina naftos pigimas, kurį lėmė JAV paskelbti muitai bei OPEC kartelio sprendimai didinti naftos pasiūlą, taip pat pigusios gamtinės dujos.

„Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inicijuoto prekybos konflikto teigiamos pasekmės Europai yra daug mažesnė infliacija. Matome, kad („Brent“ rūšies – BNS) nafta atpigo daugiau negu 20 proc., (...) šiuo metu nesiekia 60 (eurų už barelį – BNS). Ateities sandoriai rodo, kad tikėtina, jog naftos kaina išliks tokia žema“, – sakė N. Mačiulis.

Anot jo, sumažėjusios naftos kainos sušvelnino nuo metų pradžios pakilusių akcizų įtaką degalų kainoms.

„Naftos pigimas, kurį sukėlė D. Trumpo ir OPEC politika, visiškai neutralizavo akcizų padidinimą Lietuvoje. Dyzelino kaina vakar sugrįžo į žemiausią lygį nuo praėjusių metų pabaigos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,8 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei prognozuota sausį. Banko analitikų vertinimu, šiemet kainos augo sparčiau dėl padidintų akcizų, brangusių energijos išteklių ir didėjusių darbo sąnaudų.

„Turėtų neigiamų pasekmių“

N. Mačiulis sako, kad Lietuvos banko siūlymas kitąmet didinti minimalią algą (MMA) 15 proc. gali turėti neigiamų pasekmių – tai didintų infliaciją ir nedarbą.

„Mūsų nuomone, siūlymas didinti minimalų atlyginimą 15 proc. prasilenkia su ekonomine realybe ir gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų šalutinių pasekmių“, – antradienį žurnalistams sakė analitikas.

„Pavyzdžiui, dėl to, kad pernai labai sparčiai augo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, (...) tai kaip ir sukuria prielaidas labai sparčiai didinti MMA“ – teigė jis.

Pasak N. Mačiulio, „nėra jokios logikos“ sieti MMA didinimą su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, nes jame beveik nėra MMA gaunančių žmonių. Todėl ji turėtų būti apskaičiuojama tik pagal privataus sektoriaus algų vidurkį, o ne pagal šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU).

„Vienas problemų sprendimo būdų – indeksuoti MMA ne su visu VDU šalyje, o tik su VDU privačiame sektoriuje. Tuomet atsispindėtų realybė, darbo pasiūla ir paklausa ir nesusidarytų situacija, kuomet MMA didėja sparčiau nei įmonių galimybės mokėti tuos atlyginimus“, – aiškino N. Mačiulis.

Prasilenkia su ekonomine realybe ir gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų šalutinių pasekmių.

„Nesusidarytų infliacinis spaudimas bei rizika padidėti nedarbo lygiui“, – pridūrė jis.

Anot N. Mačiulio, jei ir toliau MMA būtų didinama daugiau nei 10 proc., tai didintų infliaciją ir nedarbo lygį.

„Mūsų skaičiavimais, net ir šiemet maždaug pusė visos infliacijos, kurią matome Lietuvoje, tos perteklinės infliacijos, artimos 4 proc., yra susijusi su MMA didinimu“, – kalbėjo analitikas.

Lietuvos bankas (LB) praėjusią savaitę pateikė skaičiavimus, jog siekiant, kad MMA 2026 metais pasiektų pusę šalies VDU, ji turėtų augti 15,4 proc. iki 1198 eurų (prieš mokesčius).

Tuo metu norint pasiekti 45 proc. MMA ir VDU santykį, minimalus atlyginimas nuo 2026-ųjų turėtų didėti 3,9 proc. (40,2 euro) iki 1078 eurų, o siekiant 47,5 proc. santykio – 9,7 proc. (100,1 euro) iki 1138 eurų.

LB analitikų vertinimu, MMA didinimas turėtų teigiamą poveikį ekonomikai, tačiau ilguoju laikotarpiu taip pat padidintų infliaciją.

MMA nuo šių metų pradžios augo 12,3 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių). Pernai ji sudarė 44,6 proc. VDU.

Pasak N. Mačiulio, vidutiniškai apie 12 proc. kasmet MMA Lietuvoje didėjo pastaruosius 10 metų – bene sparčiausiai Europos Sąjungoje.