Vilnietė Aistė teigė, kad kaupti ateičiai dar tik pradėjo. Ji sakė, jog senatvėje nenorinti tapti našta artimiesiems, o ir iki jos, pasak moters, gali visko nutikti.
„Iškilus, pavyzdžiui, netikėtoms sveikatos ar būsto problemoms“, – kalbėjo ji.
Moteris pasakojo, kad investuoti paskatino draugų pavyzdys – beveik visi tai jau darė, tad prisijungė ir ji.
„Kai kurie vyrai skatina savo žmonas, drauges investuoti“, – dalijosi Aistė.
SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad investicijų srityje vis dar dominuoja vyrai.
„Moterys pirmiausia teigė, kad trūksta žinių ir reikia daugiau informacijos. Jos nori, kad būtų pagrįstas sprendimas, konsultacija su finansų ekspertu“, – aiškino „SEB“ taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė.
Tarp visų investuojančiųjų moterų – mažiau nei pusė.
„Europoje yra 30 ir 70 proc. atskirtis. Lietuvoje mes pakankamai gerai dar atrodome. Jau beveik 40 proc. moterų investuoja“, – teigė „INWEST“ bendrakūrėja Rena Saribekian-Kinderė.
Vis dėlto ryžtasi ne visos. Dažniausiai investuoja 25–31 metų amžiaus moterys, kurios kas mėnesį vidutiniškai skiria 50–100 eurų.
„Dažniau renkasi reguliarų investavimą. Kiekvieną mėnesį, kad ir nedidelę sumą, bet skiria disciplinuotai“, – tvirtino K. Ruseckienė.
SEB banko duomenimis, praėjusiais metais moterų susidomėjimas investavimu išaugo 10 proc. Dauguma jų renkasi sprendimus, kurie nereikalauja daug laiko ir žinių.
„Programėlėje yra investavimo kryptys, jas pasirinkau bei padalinau savo sumą į tris investavimo kryptis. Tą darau kas mėnesį“, – pasakojo gatvėje pakalbinta vilnietė Greta.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, investuoti moterys rečiau ryžtasi ir dėl mažesnio atlygio.
„Moterys uždirba mažiau už tą patį darbą ir gauna mažesnes pensijas. Be to, išeina vaiko priežiūros atostogų, tad joms sunkiau sukaupti didesnį turtą, kurį galima būtų investuoti“, – komentavo R. Saribekian-Kinderė.
Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba apie 12 proc. mažiau nei vyrai. Tiesa, šis rodiklis geresnis nei kai kuriose kaimyninėse šalyse.
Didžiausias atlygio atotrūkis fiksuojamas sektoriuose, kur algos viršija šalies vidurkį, o pareigos, kurias užima vyrai ir moterys, dažnai skiriasi.
„Skirtumai didesni. Finansų ir draudimo sektoriuose – apie 32 proc., IT sektoriuje – apie 25 proc. atlygio atotrūkis“, – teigė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Jelena Stankevičienė.
Pasak pašnekovės, moterų pajamas reikšmingai veikia ir motinystė.
„Vadinama motinystės bausmė, kai moterys pagimdo pirmą vaiką ir jų atlygis sumažėja iki 20 proc. Jei susilaukia antro vaiko, vėl vyksta svyravimai. Vėliau atsistato iki 11 proc., bet tas skirtumas išlieka“, – pasakojo profesorė.
Šių metų birželį visoje Europos Sąjungoje įsigalios skaidraus atlygio direktyva. Skirtingų lyčių darbuotojų atlyginimai negalės skirtis daugiau nei 5 proc.
„Pavyzdžiui, žmogus dirba dešimtmečius toje pačioje įmonėje, kurioje susiklosto atlyginimų skirtumai, t. y. diskriminacinės problemos“, – tikino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Tačiau finansų ekspertai pabrėžė, jog mažesnis atlygis nebūtinai reiškia prastesnius investavimo rezultatus. Remiantis statistika, nors moterys investuoja rečiau, jų ilgalaikiai rezultatai yra geresni.
„Moterys yra geresnės investuotojos nei vyrai“, – sakė „INWEST“ bendrakūrėja.
Populiariausios investavimo priemonės Lietuvoje išlieka fondai ir obligacijos. Pernai investicijos į jas išaugo beveik dvigubai.
Naujausi komentarai