Registrų centro įkainiai ir jų pagrįstumas vėl atsidūrė valdžios dėmesio centre. Šį kartą siūloma nustatyti fiksuotą turto registravimo mokestį, kuris būtų ypač palankus stambių objektų savininkams.

Siūlo fiksuotą mokestį

Vakar Vyriausybės pasitarime buvo svarstomi nauji Registrų centro paslaugų įkainiai. Teisingumo ministerijai pasiūlius palikti šiuo metu galiojančią turto registravimo paslaugų apmokestinimo tvarką, klausimo svarstymas buvo atidėtas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Kęstutis Kristinaitis piktinosi, kad ministerija neatsižvelgė į pagrindinį siūlymą – nustatyti fiksuotą Registrų centro paslaugų mokestį. Remiantis Valstybės kontrolės audito ir Konkurencijos tarybos išvadomis, siūloma už žemės sklypo registravimą imti fiksuotą 61 lito mokestį, o už statinių ir įvairių patalpų registravimą – 62 litų mokestį.

Pasak K.Kristinaičio, naujoji tvarka leistų gerokai atpiginti turto registravimo paslaugą tiek gyventojams, tiek verslui. "Mes norime, kad Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai būtų paremti sąnaudomis ir skaidrūs. Auditoriai paskaičiavo, kad įvertinus registravimo sąnaudas, 7 proc. rizikos maržą ir 10 proc. pelno maržą, tokių paslaugų savikaina yra 61 ir 62 litai", – tikino jis.

Brangtų vargingiausiems

Tačiau Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas aiškino, kad naujieji įkainiai yra gerokai palankesni stambiam verslui. O gyventojams, registruojantiems savo vienintelį ir, palyginti su stambiais nekilnojamojo turto objektais, nebrangų turtą, tektų mokėti gerokai daugiau nei iki šiol.

"Verslui mūsų paslaugų įkainiai atpigtų nuo 30 iki 80 kartų, – sakė K.Sabaliauskas. – Jie jau išsikovojo mažesnę maksimalią mokesčio ribą: anksčiau ji buvo 10 tūkst. litų, dabar liko tik 5 tūkst. litų."

Registrų centras norėtų, kad registruojant stambius, didelės vertės žemės sklypus ar statinius, paslaugų kaina priklausytų nuo objekto vertės. Esą turi būti įvertinta didesnė rizika, jei registruojant objektą būtų padaryta klaida.

Padidinti įkainiai būtų ypač skausmingi mažas pajamas turintiems asmenims. Už vidutinio dydžio ūkio registravimą asmuo dabar mokėtų iki 100 litų, o pagal siūlomus naujus įkainius jam tektų suploti gerokai per 400 litų. Tačiau vidutinio dydžio administracinių patalpų registravimas sostinėje atpigtų nuo 1,7 tūkst. iki 62 litų.

Lobstantis monopolininkas

K.Kristinaitis įsitikinęs, kad galimybė už monopolinę paslaugą gauti sąnaudomis nepagrįstą mokestį Registrų centrui leidžia pigiau parduoti kitas paslaugas, tarkime, statinių ir žemės sklypų matavimo.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu mažiau nei Registrų centro paslaugų savikaina moka tik asmenys, registruojantys turtą, kurio vertė iki 7 tūkst. litų. Šiuo metu už turto registravimą, jei jo vertė iki 7 tūkst. litų, reikia mokėti 10 litų, tačiau jei objekto vertė bent kiek didesnė, paslaugos kaina iškart kyla. Tarkime, jei registruojamas 1,5 tūkst. litų vertės ūkinis pastatas ir 300 litų vertės rūsys, už kiekvieno jų registravimą reikės mokėti po 10 litų, jei 8 tūkst. litų vertės žemės sklypas, jį registruoti kainuos jau beveik 33 litus.

"Net socialiai remtini asmenys, kuriems pagal įstatymus priklauso nuolaidos, už turto registravimą moka daugiau nei paslaugos savikaina", – tikino LNTPA valdybos narys.
Pasak jo, už monopolines tik Registrų centro teikiamas paslaugas šiandien permoka beveik visi: tiek gyventojai, tiek verslas. Tad naujoji įkainių tvarka būtų visiems į naudą, išskyrus, ko gero, patį Registrų centrą, kuris netektų didelės pajamų dalies.

Teisingumo ministeriją Vyriausybė įpareigojo atsižvelgti į socialinių partnerių siūlymus ir tik tuomet Registrų centro įkainių klausimą vėl nešti svarstyti Ministrų kabinetui. Kada tai bus padaryta, kol kas nežinoma.