Mokesčių rojaus saulę galima užtemdyti

KTU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad netobuli įstatymai ir statistiniai vertinimai leidžia per ofšorines bendroves nesąžiningam verslui kasmet nusukti iki 10 proc. šalies biudžeto.

Atskleidė sudėtingas schemas

Pirmadienį Lietuvos mokslo taryboje pristatomas tyrimas – tai Vyriausybės užsakyta, Lietuvos mokslų tarybos kuruota, dvejus metus trukusi ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa "Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai". Ji buvo patikėta Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.

Dvejus metus dirbę mokslininkai ne tik nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires, tačiau ir pateikė sprendimų, kaip įveikti didžiausius laukiančius iššūkius.

KTU EVF Ekonomikos katedros profesoriaus Vaido Gaidelio atlikta šio tyrimo tema "Bendrovių, registruotų teritorijose, kur mokesčiai mažesni nei Lietuvoje, paplitimas bei įtaka Lietuvos ekonomikai ir mokesčių surinkimui", atskleidė dažnai viešojoje erdvėje nuskambančius ofšorinių bendrovių triukus, siekiant išvengti ar susimažinti mokamus mokesčius.

Per dešimtmetį – dvigubai daugiau

Pasak V.Gaidelio, nors Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar prieš septyniolika metų pažymėjo, jog vyriausybės turi atkreipti dėmesį, kad jų mokesčių sistemų pagrindus ardo šalys, siūlančios būdus, leidžiančius sumažinti mokesčius. Tačiau realių veiksmų privertė imtis tik 2007–2008 m. pasaulio finansų krizė.

"Vis dėlto reikia pažymėti, kad G20, G8 ir EBPO nutarimų nuostatos dėl mažesnių mokesčių teritorijų arba vadinamųjų ofšorinių finansų centrų (OFC), įgyvendinamos lėtai ir nenuosekliai", – apžvelgdamas dabartinę situaciją pasaulyje konstatavo V.Gaidelys.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje priemonių prieš ofšorines kompanijas imtasi dar 1997 m. – Vyriausybės nutarimu buvo nuspręsta papildomu 29 proc. tarifu apmokestinti bet kokias ūkines operacijas su OFC bei sudarytas 58 tikslinių teritorijų sąrašas, kuriose mokesčiai mažesni nei Lietuvoje. 2001 m. šių teritorijų sąrašas buvo papildytas, tačiau kai kurios teritorijos vis dėl to buvo praleistos, pvz., Delavero valstija (JAV). Tai teigiamo rezultato nedavė, o finansinius srautus nukreipė per kitas OFC.

V.Gaidelio teigimu, atsižvelgus į pasaulinį kontekstą, OFC apmokestinti 29 proc. tarifu, kai pelno mokestis yra 15 proc., iš esmės neteisinga – tokiais veiksmais galima pasiekti tik kapitalo bėgimo iš šalies.

"Taip atsitinka todėl, kad kitose valstybėse, net ir ES, įstatymai dažniausiai nedraudžia dirbti per OFC registruotas bendroves, tad, pakėlus mokesčius, verslas paprasčiausiai persikelia į valstybes, kur mokestinė aplinka palankesnė", – aiškino KTU mokslininkas.

Vien 2002–2012 m. eksporto ir importo per OFC teritorijas apimtys Lietuvoje padidėjo daugiau nei du kartus (eksportas padidėjo nuo 422,83 mln. litų iki 814,51 mln. litų).
OFC registruotos įmonės Lietuvoje dažniausiai naudojamos verslui NVS šalyse. Tokie verslininkai, pasak tyrimo rezultatų, siekia trijų dalykų: maksimaliai susimažinti mokamą pelno mokestį (dažniausiai parodomas 1–2 proc. pelningumas), paslėpti kapitalo kilmę (nuo to neretai priklauso ir asmenų atsakomybė) ir siekiama išvengti valiutos kontrolės (kalbant apie Rusiją).

Per visą nagrinėtą laikotarpį daugiausia eksporto vykdyta per Kiprą, Honkongą, JAE, Gibraltarą, Panamą ir Maltą. Šiuo metu populiariausios šalys – Belizas, Seišelių salos, Kaimanų salos, o OFC akcininkai paprastai registruojami Panamoje.

Gabena laivus, kurą ir televizorius

2004 m. gegužės 1 d. Kiprui, Maltai tapus ES narėmis, Lietuvoje veikusios ir per OFC su ES šalimis prekybą vykdžiusios įmonės pajuto verslo aplinkos pokyčius.
Kipras ir Malta, iki tol laikyti OFC, po įstojimo į ES, tokio statuso neteko. Lietuvoje veikusios bendrovės, siekdamos mažinti biudžetui mokamus mokesčius, iš karto gerokai sumažino per šias teritorijas vykdytų operacijų apimtis – pavyzdžiui, per Kiprą ir Maltą eksporto apimtys 2005 m., palyginti su 2003 m., sumažėjo net 87,89 proc.

"Operacijos per OFC koncentruojasi keliuose sektoriuose. Eksporte dominuoja laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai, mineralinis kuras ir kiti naftos produktai, trąšos, elektros mašinos ir jų dalys, garso, vaizdo technika ir dar keletas prekių grupių kartu sudaro 60,60 proc. viso OFC eksporto. Panašias tendencijas galima įžvelgti ir importo srityje", – gabenamas prekes vardijo V.Gaidelys.

Nusuka pusę milijardo litų

V.Gaidelys tyrime įvertino, kokią žalą OFC daro įvairiems Lietuvoje surenkamiems mokesčiams.

"Pirmiausia reikia pažymėti, jog Lietuvoje valstybės biudžeto pajamų netekties mastas dėl PVM vengimo ir sukčiavimo nėra nustatytas, tačiau vienus ar kitus šios PVM pajamų netekties dydžius aptarimuose ar diskusijose politikai ir valstybės institucijų atstovai mini – šie nuostoliai gali sudaryti apie 0,5 mlrd. litų per metus. Dažniausiai, dirbdamas per OFC, verslas siekia išvengti pelno mokesčio, o naudojamos schemos neretai balansuoja ties teisėtumo riba", – pastebėjo KTU profesorius.

Anot tyrimo, dėl neteisėtų OFC machinacijų su PVM, į šalies biudžetą kasmet galėjo nepatekti 8,88–17,10 mln. litų. Dėl OFC panaudojimo tarptautinėje prekyboje šalies biudžetas galėjo netekti 9,38–17,98 mln. litų pelno mokesčio.

Mokslininko teigimu, ES statistika rodo, kad dėl to vidutiniškai jos narės kasmet gali netekti iki 10 proc. visų PVM pajamų. Beje, neretai verslo schemose OFC registruotos bendrovės naudojamos ne Lietuvos verslininkų sprendimu, bet partnerių iš NVS šalių reikalavimu.

"Reikia pastebėti, kad pačiose OFC registruotose bendrovėse nieko nusikalstamo nėra, viskas priklauso nuo jų naudojimo pobūdžio ir aplinkybių", – pabrėžė V. Gaidelys.

Nusikaltėlių priebėga

Ne paslaptis, kad dėl didelio konfidencialumo OFC yra patrauklūs ir nusikalstama veikla besiverčiantiems verslininkams.

"Siekdami didesnio pelno ir vengdami mokėti mokesčius valstybei OFC paslaugomis gali pasinaudoti verslininkai, nevengiantys ir neteisėtais būdais gauti didesnį pelną. Dažniausiai prisidengiama teikiant komercinio tarpininkavimo, tarptautinės prekybos, verslo konsultavimo ir kitų sričių paslaugas. Paprastai didžioji dalis gautų pajamų pervedama į OFC sąskaitas, o tokia veikla įvardijama kaip "mokesčių planavimas", – naudojamą schemą narpliojo V.Gaidelys.

KTU mokslininkas akcentavo, kad tyrimas parodė, jog dviprasmių įstatymų, suteikiančių OFC galimybę nevaržomai teikti savo paslaugas, priėmimas yra viena OFC populiarumo ir paplitimo priežasčių.

Dar viena įdomi išvada – nustatyta, kad kai kurios valstybės, gamindamos, pirkdamos ir parduodamos karinės pramonės produkciją, naudojasi būtent OFC, o tai reiškia, kad tokių centrų veikla gali būti suinteresuotos galingą karinę pramonę turinčios valstybės.

Kaip elgiasi lietuviai?

Pasak V.Gaidelio, tyrimas parodė, kad Lietuvoje naudojama įprasta OFC schema.

"Remiantis kai kurių NVS valstybių ekonomistų bei valstybinės valdžios atstovų teiginių analize, į kai kurių posovietinių valstybių ekonomiką investuojamos lėšos iš užsienio, daugeliu atveju yra vietinių verslininkų išvežto kapitalo grąžinimas ir reinvestavimas į įvairius projektus", – teigė V.Gaidelys.

Jo žodžiais, Lietuvos verslininkai, nusprendę pasinaudoti OFC paslaugomis, dažniausiai kreipiasi į Latvijoje veikiančias bendroves, teikiančias ofšorinių bendrovių steigimo ir palaikymo paslaugas.

Tokių įmonių sąskaitos dažniausiai atsidaromos Lichtenšteine, kurias formaliai valdo NVS valstybių piliečiai.

V.Gaidelys pabrėžė, kad norint kovoti su OFC daroma žala, būtina turėti ne tik geresnę teisinę bazę, reguliuojančią OFC Lietuvoje, bet ir stiprinti statistinės apskaitos mechanizmus, kurie leistų atlikti tikslesnes ekonomines analizes.

"Stengtis stabdyti OFC bendrovių naudojimą mokesčių mažinimo schemose, turint galvoje pasaulines tendencijas ir verslo aplinką, yra labai brangu ir neefektyvu, nes, kaip minėta, galime sulaukti verslo bėgimo", – pakartojo KTU profesorius.

Jo teigimu, įvertinus galimą kapitalo bėgimą iš šalies, drastiškos stabdančiosios priemonės greičiausiai atneštų daugiau žalos nei naudos, nebent tokios pačios priemonės būtų taikomos globaliai.