Susigrąžinti PVM lengvatas pageidauja vis daugiau vietos verslininkų. Šių metų pirmą ketvirtį šio mokesčio surinkta 23 proc. daugiau nei planuota, taigi atrodo, kad taikyti nuolaidas būtų iš ko.

Ant bedugnės krašto

Nemažai politikų sutinka, kad reikia gelbėti ir vos kvėpuojančią spaudą – mažinti PVM tarifą žurnalams, laikraščiams, knygoms, spausdinimui, leidybai ir platinimui, laikraštiniam popieriui.

Parama nenumatoma tik leidiniams, kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių kategorijai.

Keleto politikų įregistruotą PVM įstatymo projektą leidėjai vertina palankiai.

"Su valdančiosios koalicijos atstovais, visomis frakcijomis, partijų lyderiais esame kalbėję dar prieš visus tuos naktinius mokesčių pakeitimus, tačiau atsakymas visada buvo neigiamas. Premjeras sakydavo: geriau prašykite kompensacijų, nes PVM – neliečiamas. Kita vertus, dabar padėtis šiek tiek kitokia, gal ir mūsų valdžia pagaliau atėjo į protą. Tad beldžiu į stalą ir tikiuosi to, kas geriausia, – sakė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė. – Net latviai, kuriuos griežtai kontroliuoja Tarptautinis valiutos fondas, yra palikę lengvatinį PVM tarifą spaudai, nekalbant jau apie senąsias Europos valstybes."

Labiausiai nukentės regionai

Jeigu nebus pakeisti PVM tarifai, nemaža dalis vietinės spaudos žlugs. Daugelis laikraščių savininkų turėjo šiokius tokius rezervinius fondus. Tačiau dabar, pasak pašnekovės, visi ištekliai jau išnaudoti, mat daugeliui iš savo kišenės teko dengti padidėjusias prenumeratos pristatymo, spausdinimo, popieriaus kainas, visus metus teko mokėti didesnius mokesčius.

"Daugelis kolegų sako, kad praeiti metai dar nebuvo tokie sunkūs kaip šie. Dabar visi mūsų finansiniai ištekliai jau išnaudoti, daugelis atsisakė bet kokių investicijų, nėra net iš ko daugiau mažinti atlyginimus, nes visi darbuotojai išeis", – liūdnai kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovė.

Jau kraunasi lagaminus

Mažesni PVM tarifai galėtų išgelbėti ir kitas įmones, vos suduriančias galą su galu. Lietuvos daržovių augintojai sako jau nebegalintys atlaikyti konkurencijos, todėl tyliai uždaro šiltnamius ir kraunasi lagaminus.

"PVM už daržoves Lenkijoje tesiekia 3 proc., o pas mus – 21 proc. Ar sveikas protas gali suvokti, kad mes jau apie dvejus metus taip su kaimynais konkuruojame? Daugiau nebekonkuruosime, užsidarysime. Tai gali suprasti net ketvirtos klasės moksleivis. Iš šiltnamių ūkių Lietuvoje liko tik du. Mažesni arba jau uždaryti, arba vos kojas velka. Mes neprašom išimčių ar malonės, norime lygių konkuravimo sąlygų. Negalima pastatyti trasoje zaporožiečio su ferariu ir pasakyti: lenktyniaukite", – sunkiai tramdė emocijas bendrovės "Kietaviškių gausa" generalinis direktorius Donatas Montvila.

Valdžia neakla. Kaimynų mokesčių tarifus mato. Tačiau tiek Finansų ministerija, tiek kiti valdininkai ir ekonomikos ekspertai tikina, kad lengvatos esą iškreipia rinką ir jų nusipelno tik prekes ar paslaugas eksportuojančios ūkio šakos.

"Kai lapkritį paleisim 350 darbuotojų ir neišmokėsim jiems jokių išeitinių kompensacijų, nes nieko neturėsim, I.Šimonytė galės pati mokėti jiems bedarbių pašalpas", – į valdininkų pareiškimus atsakė D.Montvila.

Tiesa, daržovių augintojai, jeigu jiems būtų suteiktos PVM lengvatos, didelio kainų mažinimo nežada. Tačiau lietuviški pomidorai ir agurkai bent jau nebūtų brangesni už lenkiškus.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio priede TURTAS