Valstybės kontrolės (VK) audito ataskaitoje teigiama, kad rizikos projekte yra susijusios su išaugusia jo vystymo kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais ir neatitikimais įstatyme nustatytam projekto finansavimo modeliui.
Ataskaitoje „Ignitis grupės“ įmonei rekomenduota įvertinti projekto rizikas, rinkos reguliuotojui – keisti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.
„Pastabos ir rekomendacijos, kurios buvo pateiktos Valstybės kontrolės, jos tikrai reikalingos ir į jas tikrai turėtų būti atsižvelgta – tiek „Igničio grupės“, tiek Finansų ministerijos. (…) Rekomendacijos turi būti įgyvendintos, išvados padarytos, nes (…) ne visi aspektai su pirmuoju (jūros vėjo parko – ELTA) projektu vyko adekvačiai“, – Seimo tribūnoje antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot ministro, nors Lietuvai vis dar reikalingas bent vienas jūros vėjo parkas, dabar tai daroma ne tokiomis palankiomis sąlygomis – šalis prarado galimybes konkursą skelbti tuo metu, kai rinkoje buvo geresnės elektros kainos ir didesnis energijos poreikis.
„Kaip tik rytoj vyks jūrinio vėjo projekto aukcionas Lenkijoje – gaila, kad Lietuva prarado galimybę 2022 m. tokį aukcioną (paskelbti – ELTA), (…) nes tuo metu plėtra vyko koja kojon su Lenkijos projektu. Skirtumas tas, kad tuo metu Lenkijoje buvo vadinamasis contract for difference arba skatinimo tarifas – 75 eurai už megavatvalandę“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
„Praradome tokias galimybes, šiandien kainos yra kitos, dėl to rytoj įvertinsime, kokie bus aukciono rezultatai Lenkijoje, bet šį kartą tenka stebėti rinką, iš jos mokytis“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA jau skelbė, iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Šio vėjo parko statybos leidimą „Ignitis Renewables“ turėtų gauti iki 2027 m. vasario, kad komercinę veiklą parkas galėtų pradėti per trejus metus.
VK atlikto audito ataskaitoje skelbiama, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Anot auditorių, projektui įgyvendinti „Ignitis renewables“ per dvejus metus panaudojo 60,3 mln. eurų.
Auditoriai taip pat įvertino, kad, nors leidimas vykdyti projektą VERT išduotas „OW Offshore“ įsteigtai įmonei „Offshore wind farm 1“, praktiškai parko vystymu užsiėmė „Ignitis renewables“, o tai neatitinka įstatymo nuostatų ir valstybės konkurso sąlygų.
„Ignitis Renewables“ po audito rezultatų pranešė jau pradėjusi įgyvendinti dalį rekomendacijų, grupės vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad grupė prižiūrės, kaip jos bendrovė išvadas atliepia.
Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, likusios priklauso privatiems investuotojams.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Visgi dar spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – kitai „Ignitis grupės“ įmonei.
(be temos)
(be temos)