„Reikia (traukinių – BNS) stotelių papildomai, nes matome, kad per 36 metus nemaža dalis stotelių buvo uždaryta. Dalį jų reikia atidaryti, atitinkamai reikia ir investuoti į stoteles, į rengimą naujų stotelių, ypač Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, nes rajonai auga, žmonės kraustosi gyventi į rajonus ir važinėja dirbti į miestą“, – LRT radijui trečiadienį sakė J. Taminskas.
„Šituo klausimu mes dirbam jau ne vieną mėnesį ir planas mūsų yra kitais metais startuoti su ranga, kad atsirastų papildomų stotelių pavasarį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, nes yra didelis poreikis Salininkuose, didelis poreikis yra ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje“, – pridūrė ministras.
Pasak J. Taminsko, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ skaičiuoja, kad tokių stotelių įrengimas gali kainuoti milijonus eurų.
„Tas poreikis yra milžiniškas, tačiau „LTG Infros“ skaičiavimai prasilenkia su realybe, kiek kainuoja įrengti stotelę, jeigu ten skaičiuoja milijonais (eurų – BNS). Yra labai aiški užduotis duota „LTG Infrai“ surasti visas galimybes ir peržiūrėti teisinį reguliavimą“, – kalbėjo ministras.
Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė teigė, kad naujų stotelių įrengimas yra brangus projektas.
„Brangu įrengti naują stotelę, nes stotelė yra ne tik stotelė, kur žmonės laukia – tai yra peronai, kad galėtų traukiniai sustoti, žmonės įlipti, tai yra pėsčiųjų perėjos, požeminės pėsčiųjų perėjos, tai yra visos prieigos, kad klientas galėtų pasiekti traukinį“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Meidė.
J. Taminskas taip pat sakė, kad siekiama traukinius integruoti į Lietuvos miestų viešąjį transportą.
„Mes lygiai taip pat ministerijoje perrašinėjame Metropoliteno įstatymą, kuris yra 2018 metais priimtas, kad galėtumėm „LTG link“ integruoti ir į miesto viešąjį transportą, bet čia atskira jau tema yra“, – aiškino ministras.
„LTG link“ gali, kaip yra Paryžiuje, iš priemiesčių vežti į miestą ir to nebuvo iki šiol Lietuvoje, tačiau pirmiausia reikia padaryt daug namų darbų“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministro atstovas Viktoras Jakovlevas BNS paaiškino, kad Metropoliteno įstatymo pataisomis norima integruoti traukinius į miestų viešąjį transportą, sukurti galimybę ateityje jiems važiuoti ir po žeme.
„Yra trumpojo laikotarpio sprendimai, tai yra, kaip sujungti priemiestį su miestu, yra ir ilgalaikio laikotarpio sprendimai, tai yra, kad traukiniai galėtų važiuoti ir po žeme, ir ant žemės, kad iš Klaipėdos atvažiavęs traukinys galėtų, pavyzdžiui, palįsti po žeme“, – teigė V. Jakovlevas.
„(Įstatymas – BNS) turėtų atitikti šių dienų realybę. Tai reiškia – ir civilinė sauga, ir evakuacija, ir karinis mobilumas, ir taip pat keleivių vežimas“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministras teigė, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo daugiausiai buvo investuojama į krovinių vežimą ir tik dabar pradėta didesnį dėmesį skirti keleivių vežimui.
„36 metus Lietuvoje nebuvo pakankamai dedama dėmesio, nuo nepriklausomybės pradžios būtent į keleivių vežimą traukiniais ir visa infrastruktūra buvo investuojama ir nukreipiama į krovininių vežimą, o keleivių vežimas toks buvo trečiarūšis reiškinys. Dabar iš tikrųjų daug yra investuojama į keleivių vežimą“, – LRT radijui sakė J. Taminskas.
Naujausi komentarai