Nors kasmet pinigų už automobilių stovėjimą surenkama vis daugiau, naujų stovėjimo vietų rengti valdininkai neskuba.
Palikus automobilį Vilniaus centre už valandą tenka mokėti nuo lito iki 3 litų. Tačiau tokie įkainiai vairuotojų negąsdina. 2006-aisiais už automobilių stovėjimą mokamose vietose surinkta 7,7 mln. litų, o po metų – milijonu daugiau.
„Senamiestis tiesiog dūsta nuo automobilių pertekliaus, o siauros gatvelės kartais tampa neišvažiuojamos. Atvykusiems turistams tenka briste bristi pro transporto priemones“, – padėties sudėtingumo neslėpė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė Daiva Kaminskaitė.
Rasti net ir mokamą vietą automobiliui Senamiestyje ar kitose centrinėse gatvėse darosi itin sunku, todėl atsiranda ir begalės pažeidėjų.
„Senamiestyje automobiliai statomi ir ant šaligatvių, ir po sustoti draudžiančiais ženklais, ant pėsčiųjų perėjų. Mums nebeužtenka pajėgų sudrausminti vairuotojus“, – pripažino Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė.
Stabdo kaina
Vilniaus valdžia nebe pirmus metus raginama statyti naujų daugiaaukščių arba požeminių aikštelių. „Buvo planuojamas visas aikštelių žiedas aplink centrinę miesto dalį, tačiau planai taip ir liko neįgyvendinti“, – sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ transporto ekspertas Vidualdas Valeika.
Pasak jo, aikštelių statybą esą stabdo kaina. Įrengti vieną stovėjimo vietą kainuoja apie 30–50 tūkst. litų. Tai būtų ne bėda – daug brangiau atsieina žemės sklypai, juolab kad laisvų plotų aplink miesto širdį beveik nėra.
Pritraukti investicijų sunku ir dėl to, kad grąžos tektų laukti dešimtmečius. Tai atbaido privačius investuotojus. „Be to, atsiradus naujų aikštelių, į miesto centrą suplūstų dar didesnis automobilių srautas, ko dabar siekiama išvengti“, – tikino D.Kaminskaitė.
Jau dabar tūkstančiui vilniečių tenka 550 automobilių. Skaičiuojama, kad iki 2015-ųjų šis skaičius pasieks 600. „Taip sparčiai augant transporto priemonių skaičiui, nespėjame nei tiesti kelių, nei statyti stovėjimo aikštelių. To padaryti neįmanoma, todėl mūsų tikslas – atlaisvinti gatves nuo stovinčių automobilių“, – tikino V.Valeika.
Trūksta politinės valios
Vis dėlto atrodo, kad automobilių srautų ir jų valdymo reikalas nesprendžiamas ne dėl ekonominių ar projektavimo problemų, o dėl visai kitų priežasčių. Vilniaus valdžia iki šiol negali apsispręsti, kas geriau: riboti automobilių srautą į Senamiestį ar statyti daugiau aikštelių. Vienintele automobilių srauto ribojimo priemone tapo didinti mokestį už stovėjimą, o rimtesnių sprendimų – tarkime, mokamo įvažiavimo į Senamiestį, kaip tai padaryta Rygoje, – imtis nesiryžtama.
Ekspertai pripažįsta, kad norint pagerinti padėtį, reikia imtis skubių priemonių. „Esame aklavietėje. Aikštelių projektai, Senamiesčio užtvėrimas, dviračių takai – visi pasiūlymai ir studijos pateikti miesto tarybai, tačiau jau 10–15 metų juda vangiai. Jei nestatome aikštelių – mes kalti, kad nieko nedarome, jei statome – tai mūsų strateginė vizija neteisinga“, – apgailestavo V.Valeika.
Vis dėlto patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad vienas prioritetinių tikslų yra sumažinti gatvėse stovinčių automobilių skaičių. Norėta iki 2008-ųjų pabaigos įrengti dvi požemines aikšteles: vieną J.Lelevelio gatvėje prie Operos ir baleto teatro, o kitą – Naugarduko gatvėje. Tačiau iki šiol statybos nepradėtos, matyt, ir vėlgi planai liks tik popieriuje.
„Trūksta ne projektų ar planų. Pasigendame politinės valios. Uždraudęs stovėti Senamiestyje ar pakėlęs stovėjimo kainą, tikrai nepelnysi politinės šlovės, todėl darbai „buksuoja“, – priežastis vardijo V.Valeika.
Naujausi komentarai