Kitais metais Europa Lietuvai žada beveik 5,5 mlrd. litų paramą. Komisarė Dalia Grybauskaitė nesiryžta prognozuoti, ar mūsų šaliai pavyks sėkmingai pasinaudoti šiomis lėšomis, tik linki pasimokyti iš praeities klaidų.

Kitais metais Lietuvai siūloma skirti beveik 9 proc. daugiau ES paramos, nei numatytas šių metų biudžetas: 3 mlrd. litų struktūrinės ir 1,6 mlrd. litų paramos žemės ūkiui.

„Sėkmei būtinos dvi sąlygos: pirma – tai galimybė, antra – tai gebėjimas ja pasinaudoti. Komisijos pasiūlytas projektas šaliai tokią galimybę paruošia. Jei ir šalis pasiruoš ja pasinaudoti, tokio dydžio finansinės injekcijos, efektyviai ir išmintingai jas investavus, gali suteikti įspūdingą pagreitį“, – įsitikinusi D.Grybauskaitė, Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą.

Rezultatai nedžiugina

Komisarė niekada negailėjo kritikos Lietuvai dėl vangaus ES paramos panaudojimo. Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo manymu, ES fondų lėšų panaudojimas nėra lenktynės, tad skubėti nesą kur. Tačiau Lietuvos pažanga naudojant 2004–2006 m. ES struktūrinių fondų paramą nėra įkvepianti.
„Nenorėčiau spekuliuoti kalbėdama apie dabartinę finansinę perspektyvą, bet galiu remtis 2004–2006 m. patirtimi. Kovą Lietuva buvo panaudojusi tik 70 proc. struktūrinės paramos lėšų ir pagal šį rodiklį buvo trečia nuo galo“, – dienraščiui sakė D.Grybauskaitė.
Ji nesiryžo prognozuoti, ar Lietuvai pavyks panaudoti likusias ES paramos lėšas iki metų pabaigos – tai yra paskutinis terminas, kai mūsų šalis turi atsiskaityti su Europos institucijomis už 2004–2006 m. paramą.

Ragina mokytis iš klaidų

Lietuvos įmonės jau skundžiasi, kad Finansų ministerija pasivėlino rengdama ir tvirtindama būtinus dokumentus ir paramos sutarčių formas, todėl pavėluotai buvo paskelbti kvietimai gauti paramą. Verslininkų manymu, tai taps rimta kliūtimi laiku panaudoti 2007–2013 m. numatytus milijonus.
Kalbėdama apie dabartinę finansinę perspektyvą komisarė ragina atsakingas institucijas rimtai atsižvelgti tiek į EK, tiek į Valstybės kontrolės pastabas, įvertinti patirtį ir nekartoti klaidų.
„Sumos kasmet auga. Klaidas reikia rimtai analizuoti. Paimti tokią paramą – ne tik galimybė, dovana ar šansas vystytis, bet ir Lietuvos Vyriausybės pareiga kitoms Europos valstybėms, nes parama atkeliauja iš visų ES valstybių ir jų piliečių kišenės“, – ragino EK narė.
Pasak jos, 2004–2006 m. parama ES naujokių ekonomikos augimą padidino 1,5–2 proc. „Didžioji pinigų dalis nukreipta į ateitį, tad rezultatai bus matyti vėliau“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Plėtra prieš žemės ūkį

EK Bendrijos narėms siūlo patvirtinti daugiau nei 134 mlrd. eurų bendrą ES biudžetą. Jis, komisarės žodžiais tariant, ambicingas, mat daugumą lėšų ketinama nukreipti ekonomikos plėtrai ir Europos konkurencingumui didinti. Tam numatyta skirti daugiau nei 60 mlrd. eurų, arba 44,7 proc. ES biudžeto. Žemės ūkis, iki šiol susižerdavęs didžiąją dalį, dabar yra antroje vietoje – kitąmet šiai sričiai siūloma skirti 57,5 mlrd. eurų.
„Europos biudžetas nedidelis, palyginti su visu ekonomikos potencialu. Biudžetas sudaro apie 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Tai nėra didelės lėšos. ES paramos įtaka tokiose šalyse kaip Vokietija yra mažesnė, tačiau tokiose šalyse kaip Lietuva – ji milžiniška. ES parama 2009-aisiais prilygs ketvirtadaliui Lietuvos biudžeto. Mėginome 2009-ųjų biudžetą orientuoti į veiksmus, kurie padėtų Europai įveikti dabarties energetikos ir ekonomikos iššūkius“, – apie ES biudžeto įtaką įveikiant galimą ūkio nuosmukį Europoje kalbėjo D.Grybauskaitė.

Suteikė priemones

Tiek pernai, tiek šiemet EK teikė nemažai pasiūlymų energetikos ir ekologijos srityse. Komisija siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, skatina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, mažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių ir t. t.
EK aplinkosaugos projektams siūlo numatyti daugiau nei dešimtadalį ES biudžeto – taigi apie 14 mlrd. eurų. Paramą įmonėse diegiant ekologines inovacijas siūloma didinti 18 proc.