Vilniaus oro uoste keliautojus pasitinka ir išlydi karšto oro balionas, tačiau dabar užrašas ant baliono atrodo labai dviprasmiškai.

„Fotografuoju, nes dėl baliono jau trečias mano skrydis atšauktas“, – šnekėjo pašnekovė.

Jei vieni dar šypsosi, kiti – pikti ir išvargę, ypač skrendantys su vaikais. Vieni jų grįžo iš Turkijos.

„Skrydis buvo atidėtas maždaug septynias valandas, pavargome, labai pavargome“, – kalbėjo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šeima oro uoste su dviem mažamečiais pralaukė dešimt valandų – išvargę jau dabar, o dar jų laukė kelionė namo į Latviją.

„Nežinau, turbūt kreipsimės dėl kompensacijos“, – teigė pašnekovė.

„Keliaujame į Milaną per Varšuvą. Skrydis turėjo būti 6 valandą ryto, pirmas buvo atidėtas iki 11 valandos ryto, dabar jis atšauktas, turime pakeitimą – 14 valandą šios dienos. Tačiau vakar grįžome iš Frankfurto, vėluojant dvi paras – turėjome grįžti penktadienį, grįžome vakar“, – pirmadienį pasakojo Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertė Justina Jakštienė.

Moteris kalbėjo apie suplanuotą verslo delegacijos vizitą, taigi griūva ir darbotvarkės. Negana to, Frankfurte lietuviai buvo palikti ir be asmeninių daiktų.

„20 žmonių delegacija, buvo ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus žmonių, kai kam reikėjo vaistų, mums bagažo negrąžino dvi dienas“, – pabrėžė J. Jakštienė.

„Iš ryto atvažiavome, mums atšaukė skrydį, pirkome kitus bilietus – ir vėl atidėjo“, – sakė vyras.

„Pirmadienio naktį turėjome nemažą kiekį sutrikdytų skrydžių – turėjome paveiktus 47 skrydžius. Tai – viena sunkiausių naktų šio savaitgalio“, – šnekėjo Lietuvos oro uostų saugos direktorius Vidas Kšanas.

Iš minėtų skrydžių trylika atšauktų, keturiolika nukreiptų į kitus oro uostus, 20 pavėlintų. Nepatogumus pajuto daugiau nei 7 tūkstančiai keleivių. Kokia viso spalio statistika?

„Įspūdingas skaičius – 172 skrydžiai paveikti, 27 tūkst. keleivių pajuto nepatogumus“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų saugos direktorius.

„Jeigu sprendimai toliau bus delsiami, nepriimami, ilguoju laikotarpiu gali būti, kad aviacijos kompanijos, kurios planuoja naujus skrydžius ar kurios vykdo, gali sakyti „ne, taip nerizikuosime“, – nurodė kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.

Įpykusiems ir apie kompensacijas svarstantiems keliautojams svarbu žinoti:

„Kompensacijos nebus, nes ne dėl aviakompanijos kaltės, ne dėl vežėjo kaltės buvo uždaryta erdvė, tai dėl saugumo sumetimų, kompensacijų nėra“, – tvirtino „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Žydrė Gavelienė.

„Bet priklauso aprūpinimas maistu ir nakvyne, jeigu skrydis atidėtas į kitą dieną“, – pabrėžė R. Širvinskas.

– Ką daryti tiems, kurie dar tik skris? Keliaujantys teiraujasi, ar uždarius oro uostą, pavyzdžiui, Vilniuje, bilietus įmanoma pasikeisti ir tikėtis, jog išskris iš Palangos?

„Pirmas dalykas – sekti vežėjų informaciją. Savavališkai vykti nerekomenduoju, nes galite nesusekti informacijos ir galite prarasti visą kelionę“, – kalbėjo „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė.

– Galbūt artimiausiu laiku nuo nebūtinų kelionių išvis susilaikyti?

„Aš atšaukčiau kelionę. Juolab kad nežinai, ar grįši tada, kada turėtum grįžti, nes vėl bus tos pūslės“, – pasakojo J. Jakštienė.

– Kaip iš tiesų tokia situacija atsilieps kelionėms? Ateinanti savaitė – pats skrydžių pikas, prasideda vaikų atostogos.

„Ar atsisako keliautojai kelionių? Tikrai ne. Kelionių pirkimas vyksta. Mes suprantame, kad tai – bandymas sukelti sąmyšį“, – sakė „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė.

– Kokie būtų esminiai patarimai keliaujantiems?

„Kaip niekada būtinas kelionės draudimas tam, kad išvengtumėte finansinių nuostolių, jeigu tokių būtų. Jeigu planuojate kelionę – rinktis dieną, nes, kaip matome, dažniausiai uždaroma vakare, ir skrydžiai nevyksta iki ryto“, – nurodė Ž. Gavelienė.

– Taip pat, turint galimybę, skrydžius planuotis iš Palangos, Rygos ar Kauno oro uostų.

„Matome, kad Vilniaus oro uostas yra labiausiai paveiktas“, – pabrėžė Ž. Gavelienė.

Taip pat patariama pasilikti papildomą dieną po kelionės, kad nesugriūtų kiti planai.