Vilniaus rajone gyvenantis Leopoldas laiko bičių. Aplink miškai, šalia Riešė, kur ne taip seniai slampinėjo ir buvo užfiksuota meška. Žvėries bitininkas neišsigando, apsitverti nežada, o jei ir taip padarytų, sako, jog nepadės.

„Jokia tvora nuo meškos neapsaugos. Ji į medį sugeba įlipti, tad tvorą perlipti bėdos nėra“, – akcentavo Lietuvos bitininkų konfederacijos vadovas Leopoldas Tarakevičius.

LNK stop kadras.

Pas Leopoldą meška neatklydo, tačiau kitur medus patikrintas. Ignalinos rajone išvartyti aviliai, o visai šalia ir kaltininko pėdsakai.

Anot Ignalinos bitininkų, tai jau devint bitynas rajone patyręs žalą nuo meškų šiais metais.

Anot pašnekovo, problema rimta ir turi būti sprendžiama, kas atlygins žalą panašiai kaip ir tais atvejais, kai atlyginama žala už vilkų išpjautas avis ar veršelius.  

„Jeigu skaičiuojant normaliai, šeima – 120 eurų, be avilio žalos“, – sakė Ignalinos bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininkas Vytautas Gimžauskas.

„Reikia kompensuoti, jeigu galvojame, kad bitininkystė yra saugoma. ES nutarimu bitininkystė yra dotuojama ir saugoma“, – pabrėžė L. Tarakevičius.

„Apsidrausti ūkininkui nuo žvėrių galimybės nėra. Buvo svarstoma ir su politikais, kad imtųsi teikti tokias paslaugas draudimo kompanijos“, – pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Valdžia apsisprendė – valstybė kompensuos pati.  

„Įstatyme numatyta, kad pirmą kartą Lietuvoje galima gauti kompensaciją už žalą, kurią padaro meškos ir lūšys“, – pranešė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

„Rudieji lokiai arba mūsų meškos nebuvo įtrauktos į tų gyvūnų, kurių žalą galima atlyginti, sąrašus“, – teigė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

LNK stop kadras.

Kokie kompensacijų dydžiai numatyti?

„Labai įvairiai. Nuo patirtos realios žalos. Priklausys, kiek ten padarė“, – nekonkretizavo aplinkos viceministras.

Nors meška siautėja jau dabar, pakeitimai dėl kompensacijų įsigalios tik nuo kitų metų sausio.

Kompensacijos bus su viena sąlyga – jeigu ir patys šeimininkai dės pastangas apsisaugant.

Klausiame ministerijos, kaip turėtų būti apsaugotas bitynas?

„Provokuojantis klausimas. Tas pats elektrinis piemuo kuo puikiausiai apsaugotų“, – patarė R. Krugelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gero kuolo meška nebijo, o tas piemuo niekuo nepadės. Tokią priemonę siūlo tie, kas realiai nesusidūrė“, – tikino Lietuvos bitininkų konfederacijos vadovas.

„Neatmestina, kad meškos ar lūšys padarys daugiau žalos. Kalbama ne tik apie žalą bitėms, bet ir naminiams gyvūnams, kurie yra pririšti, taip pat danielių, elnių, avių laikytojams, kur gyvūnai yra aptvaruose“, – kalbėjo K. Mažeika.

Anot Aplinkos ministerijos, kiekvienas regionas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, Kauno regione daugiausia žalos pridaro stumbrai, aplink Alytų siaučia žąsys.

Aplinkos ministerija atlygina medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė draudžiama ištisus metus – stumbrų, vilkų, taigi nuo kitų metų – ir rudųjų lokių, lūšių – padarytą žalą. Žalai atlyginti skiriama apie 400 tūkst. eurų kasmet.